Acts 15:32 in Macuna 32 Ito yija Judas, Silas cʉni Dios oca goti ĩsiri masa ñari ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jaje Dios oca goti masioyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Diore tʉo oca sẽoyijarã ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) And Judas and Silas, being prophets also themselves, exhorted the brethren with many words, and confirmed them.
American Standard Version (ASV) And Judas and Silas, being themselves also prophets, exhorted the brethren with many words, and confirmed them.
Bible in Basic English (BBE) And Judas and Silas, who themselves were prophets, gave teaching to the brothers and made them strong in the faith.
Darby English Bible (DBY) And Judas and Silas, being themselves also prophets, exhorted the brethren with much discourse, and strengthened them.
World English Bible (WEB) Judas and Silas, also being prophets themselves, encouraged the brothers with many words, and strengthened them.
Young's Literal Translation (YLT) Judas also and Silas, being themselves also prophets, through much discourse did exhort the brethren, and confirm,
Cross Reference Matthew 23:34 in Macuna 34 Queno tʉo masijaro ĩna yirocʉ, Diore goti ĩsiri masa, riasori masa gãjerã queno tʉoĩarãre cʉni cõabojagʉ yigʉja yʉ mʉa tʉ. Ĩnare cʉdi ãmomena ĩnare sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãreama yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãre minijuara wijʉ ĩnare jarã yirãji mʉa. Ĩnare ñeñaro yirona co cʉto rʉyabeto ĩnare sʉyarã yirãji mʉa.
Luke 11:49 in Macuna 49 ’Ito bajiro ĩna yiroto riojʉa masi yucãyijʉ Dios. Jane mejejʉ queno tʉoĩagʉ̃ ñari, ado bajiro yiyijʉ Dios mʉare tʉoĩa yugʉ: “Yʉre goti ĩsiri masa, ito yicõri yʉ oca goti ucuri masare cʉni, ĩna tʉ yʉ cõaja, coriarãre sĩarã yirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna”, yi gotiyijʉ Dios jane mejejʉ.
Acts 2:17 in Macuna 17 Sʉsari rʉmʉri Espíritu Santo masa jãjarãre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ yerioti bʉsirã yirãji mʉa rĩa masa. Yʉ ye gaye tireti goaro yiroja mamarãre cʉni. Bʉcʉrãreama cãirijʉ ĩnare bʉsicʉja yʉ.
Acts 2:40 in Macuna 40 Iti riti bʉsigʉ meje yiyijʉ Pedro. Ito yicõri masare riaso bʉsiyijʉ ĩ. Gaje ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ Pedro: —Masa ñeñarã rãca wʉsabesa mʉa. Camotadiya mʉa, ĩna rãca jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa wabe yirona, yiyijʉ Pedro.
Acts 11:23 in Macuna 23 Ito ejacõri, Dios ĩ queno yirere ti ejayijʉ Bernabé. Ito bajiri bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Sĩgʉ̃ rʉyabeto, Jesure queno tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri ĩre jidicãbeja, yiyijʉ Bernabé ĩnare.
Acts 11:27 in Macuna 27 Iti rʉmʉriti Jerusalén gãna, Diore goti ĩsiri masa ejayijarã itojʉ Antioquíajʉ. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijua ñaroca, ejayijarã ĩna.
Acts 13:1 in Macuna 1 Antioquíajʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ñayijarã Diore goti ĩsiri masa ito yicõri ĩ oca riasori masa cʉni. Ĩna ado bajiro wame cʉtiyijarã: Bernabé, Simón Ñigʉ̃, Lucio Cirene gagʉ, Manaén Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes rãca bʉcʉarʉ, ito yicõri Saulo. Itocõ ñayijarã ĩna.
Acts 14:22 in Macuna 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
Acts 15:1 in Macuna 1 Iti rodoriti Antioquíajʉ ejayijarã Judea sita gãna. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre judio masa ĩna yisotirere riasoyijarã ĩna: —Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiro wiro mʉa tabeja, mʉare masobiquĩji Dios, yiyijarã ĩna.
Acts 15:22 in Macuna 22 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeyaro ado bajiro yiyijarã: “Santiago ĩ yiro bajiroti yiana mani. Ito bajiri coriarã mani rãca gãna beserʉja mani, Pablo mesa rãca adi papera ĩna ãmi watoni”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri Judas Barsabás wame cʉtigʉ ito yicõri Silas wame cʉtigʉre beseyijarã ĩna Antioquíajʉ Pablo mesare baba cʉti warona. “Ĩna ñama rʉ̃cʉbʉoana”, yi tʉoĩacõri ĩnare beseyijarã ĩna.
Acts 15:41 in Macuna 41 Ito warãjʉ Siria sita, Cilicia sitajʉ cʉni Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna. Ito bajiri Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca bʉsicõri bʉto bʉsa Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca yiyijarã Pablo mesa.
Acts 18:23 in Macuna 23 Itijʉ yoari ñacõri mʉcana tʉdi wasʉoyijʉ. Ito wacʉjʉ Galacia sita, Frigia sita cʉni rẽta wayijʉ ĩ. Iti sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre Dios oca goti ucuyijʉ Pablo. Ito bajiro Dios oca ĩ gotija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽo jediyijarã ĩna.
Acts 20:2 in Macuna 2 Macedoniajʉ wacʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti rẽta wayijʉ ĩ. Ĩnare bʉsicõri bʉto Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca ĩnare yiyijʉ ĩ. Ito bero Greciajʉ ejayijʉ ĩ.
Romans 12:6 in Macuna 6 Ĩ ãmoro bajiro mani jeyarore, ricati riti mani moa masirotire jidicãñi Dios. Dios manire jidicãre mani moa masirisena ĩre queno moa ĩsirʉja manire. Dios ĩ oca gotiroti gayere mʉare ĩ jidicãja, Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrocõ gotija quena.
Romans 12:8 in Macuna 8 Gãjerã oca sẽoroca yi masigʉ̃, queno yija quena. No gãjerãre ĩ ĩsi ãmoja, queno wanʉ quenaro jairo ĩsija quena. No rotigʉ quenoti rotija quena. No bojori bʉjarãre ejabʉagʉ, wanʉ quenare rãca ejabʉaja quena.
1 Corinthians 1:8 in Macuna 8 Macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Seti cʉtirã ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yi masimena yirãji ĩna manire.
1 Corinthians 12:28 in Macuna 28 Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto moare cũñi Dios manire. Cajero mani coriarãre Jesús oca goti ucuronare cũñi ĩ. Ito bero gãjerã ĩre goti ĩsironare cũñi. Gãjerã ĩ oca riasoronare cũñi. Gãjerãre tiyamani ĩna ĩorotire cũñi. Gãjerã cõrãre yisioronare cũñi. Gãjerã ejabʉaronare cũñi. Gãjerã tirʉ̃nʉronare cũñi. Ito bero gãjerã ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masironare cũñi Dios.
1 Corinthians 14:3 in Macuna 3 Gãjiama Diore goti ĩsigʉ̃ ĩ bʉsija, masareti bʉsiguĩji. Bʉto bʉsa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ. Ĩna tʉoĩa oca sẽotoni ito yicõri ĩna wanʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ.
1 Corinthians 14:29 in Macuna 29 Mʉa masiroca Dios ĩ yire mʉa goti ãmoja, jʉ̃arãona, ʉdiarãonati bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji bʉsija quena. Gãjerã mʉare tʉo rujirã, “Riti Dios ocare bʉsiama ĩna”, yi tʉoĩa bese rujirã yirãji ĩna.
1 Corinthians 14:32 in Macuna 32 Mʉa Dios oca goti ĩsiri masa ĩ oca mʉa gotija, rocati meje gotirã yirãji mʉa. “Ado bajiro goticʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri mʉa gotija quena. Gãjerã ĩna bʉsiroca bʉsibitirʉja mʉare. Mʉa yuja quena.
Ephesians 3:5 in Macuna 5 Bʉcʉrã ñayoana iti ocare masibisijarã ĩna. Adi rʉmʉriama gʉa Jesús ĩ cũana, Diore goti ĩsiri masare cʉni, ĩ ya Ʉsi ĩnare queo sãcõri iti ocare ĩna masiroca yiyijʉ Dios.
Ephesians 4:11 in Macuna 11 Ĩti ñami queno mani moa masiroca yigʉ. Tite mʉa. Mani coriarãre ĩ oca mani goti ucutoni cũñi. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa mani ñatoni cũñi Cristo. Gãjerã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ejabʉa masiama ĩna. Gãjerã queno Jesucristore masirãre ũmatã ña masiama ĩna. Ito yicõri gãjerã queno masare ĩna riaso masiroca yiñi Cristo.
1 Thessalonians 2:11 in Macuna 11 “Manire goti quenocã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. “Mani bojori bʉjaja mani oca sẽoroca yicã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Sĩgʉ̃ ĩ rĩare maigʉ̃ ĩ goti quenoado robo bajiro mʉare goti quenocʉ gʉa.
1 Thessalonians 4:1 in Macuna 1 Gʉa ñarã gaje mʉare goti ãmoa gʉa. “Ado bajiro mʉa ñaja mʉare ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi mʉare riasocʉ gʉa. “Ito bajiro ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. Dios mʉare ti wanʉjaro yirona, ĩ ãmorise riti bʉto bʉsa mʉa yire ãmoa gʉa. Ito bajiro josa gʉa, mʉare riasotoni mani Ʉjʉ cũana ñari.
1 Thessalonians 5:14 in Macuna 14 Gʉa ñarã gaje ado bajiro mʉare rotia gʉa. Mʉa tʉ gãna moamenare queno ĩnare gotiya. Mʉa tʉ gãna tʉoĩa oca sẽomenare ĩna oca sẽoroca yiya mʉa. Cristore queno tʉorʉ̃nʉsamenare queno ejabʉaya mʉa. Ĩna jeyarore ʉsirioro yimenati ñacõaña mʉa.
1 Thessalonians 5:20 in Macuna 20 Dios gaye bʉsirã ĩna bʉsija ĩnare tʉo tebesa.
2 Thessalonians 3:12 in Macuna 12 Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ cũana ñari, ado bajiro rocati moamena ñarãre rotisotia gʉa: “Moaña, queno ñana yirona. Ito yicõri gãjerã ye oca tʉocõri bʉsi batobesa”, yi rotisotia gʉa.
1 Timothy 2:1 in Macuna 1 Cajero ado bajiro mʉre rotia yʉ. Masa jeyarore yiari Diore seni ĩsiña. “Masare ti maiña”, yirocʉ Diore seniña. Ĩ masare queno yija ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiya.
2 Timothy 4:2 in Macuna 2 Dios oca masare riaso ñasotiya. Masa ĩna tʉo ãmoja, ĩna tʉo ãmobeja cʉni oca ñasarise riaso jidicãbesa. “Ñeñaro yirã ña gʉa”, masa ĩna yi masitoni ĩnare riasoya. Ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmomenare goti quenoña. Dios oca masare riasocõri ĩna oca sẽoroca yiya. Coji Dios ocare ĩna tʉo masibitibojarocati ĩnare junisinibesa mʉ. Ʉsiriobicʉti ĩnare Dios oca riasosotiya.
Titus 2:6 in Macuna 6 Mamarã ʉ̃mʉare cʉni ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa, yi gotiya mʉ ĩnare cʉni.
1 Peter 5:1 in Macuna 1 Adocãta mʉa Jesucristore masisʉoanare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ña Jesucristo ñarãre tirʉ̃nʉri masa. Yʉ cʉni ĩ ñarãre tirʉ̃nʉgʉ̃ti ña. Cristo ĩ tõbʉjaja tigorʉ ña yʉ. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni mʉa rãca. Mʉa Jesucristore masisʉoana tʉoya mʉa. Ado bajiro mʉare bʉsigʉ ya yʉ.
1 Peter 5:10 in Macuna 10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1 Peter 5:12 in Macuna 12 Adi paperacãnati mʉare yʉ goti masitoni yʉre uca ĩsiami Silvano. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare yʉ ocabajire bajiro tia yʉ ĩre. Iti tʉocõri mʉa oca sẽotoni adi oca mʉare gotia yʉ. Ito yicõri, “Riti ña. Manire bʉto ti maiami Dios”, mʉa yi masitoni, adi oca mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉña mʉa.