Acts 14:1 in Macuna 1 Iconiojʉ ejacõri judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ sãja wayijarã Pablo mesa. Ito bajicõri Jesús ocare gotiyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) And it came to pass in Iconium, that they went both together into the synagogue of the Jews, and so spake, that a great multitude both of the Jews and also of the Greeks believed.
American Standard Version (ASV) And it came to pass in Iconium that they entered together into the synagogue of the Jews, and so spake that a great multitude both of Jews and of Greeks believed.
Bible in Basic English (BBE) Now in Iconium they went together to the Synagogue of the Jews and gave such teaching that a great number of Jews and Greeks had faith.
Darby English Bible (DBY) And it came to pass in Iconium that they entered together into the synagogue of the Jews, and so spake that a great multitude of both Jews and Greeks believed.
World English Bible (WEB) It happened in Iconium that they entered together into the synagogue of the Jews, and so spoke that a great multitude both of Jews and of Greeks believed.
Young's Literal Translation (YLT) And it came to pass in Iconium, that they did enter together into the synagogue of the Jews, and spake, so that there believed both of Jews and Greeks a great multitude;
Cross Reference Mark 7:26 in Macuna 26 Judio masagõ meje ñayijo iso. Sirofenicia gago ñayijo iso. Jesús tʉ ejacõri ĩre josayijo: “Yʉ maco iso ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñamo. Ito bajiri iso ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re bucõaña mʉ”, yiyijo iso Jesure.
John 7:35 in Macuna 35 Jesús ito ĩ yija tʉocõri, judio masa ĩnamasiti gãmeri seniĩacã ĩna: —¿Nojʉ wacʉ yiguĩjida ãni, ĩre mani ti bʉjabetojʉ? Mani masa sõjʉ wacõri griego masa rãca wʉsarã tʉ, wacʉ yiguĩji gajea. Ito yicõri, ĩnare riasogʉ wacʉ yiguĩji gajea.
John 12:20 in Macuna 20 Basa ñaroca Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorã wana rãca wʉsayijarã coriarã griego masa.
Acts 9:20 in Macuna 20 Judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri, Jesús oca ĩnare riasoyijʉ Saulo. “Dios Macʉ ñami Jesús”, yiyijʉ Saulo.
Acts 11:21 in Macuna 21 Queno ĩna bʉsitoni ĩnare ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Dios oca tʉocõri jãjarã masa, bʉcʉrã ʉsi ĩna tʉoĩarise jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
Acts 13:5 in Macuna 5 Ito majado Salamina wame cʉtiri cʉto ejayijarã ĩna. Ito ñacõri judio masa ĩna minijuasotiri wirijʉ Dios oca riasoyijarã ĩna. Juan Marcos wame cʉtigʉ ĩna rãca jʉdayijʉ. Ĩnare ejabʉari masʉ ñayijʉ ĩ.
Acts 13:43 in Macuna 43 Ĩna minijua jidicãja bero jãjarã judio masa Pablo, Bernabére cʉni sʉyayijarã. Ito yicõri jãjarã judio masa ĩna yire tʉoĩa rʉ̃cʉbʉobojana cʉni Pablo mesare sʉyayijarã ĩna. Ito yija ado bajiro gotiyijarã Pablo mesa ĩnare: —Dios queno ĩ yirisere rʉ̃cʉbʉo jidicãbesa mʉa. Ito yicõri Dios bajiro sĩgʉ̃ robo ʉsi cʉtiya mʉa, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Acts 13:51 in Macuna 51 Iti cʉtore budi warã ĩna ya gʉbojʉ sita wãrisere ja batecãyijarã ĩna. “Mʉa adi cʉto gãna ñeñaro yirã ña, ito yicõri seti ña mʉare”, yireoni ñayijʉ iti. Ito bajiro yicõri, Iconio wame cʉtiri cʉtojʉ wacoayijarã ĩna.
Acts 14:2 in Macuna 2 Ito bajibojarocati coriarã judio masa ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉmena, judio masa meje ñarãre Pablo mesare ĩna junisinitoni oca meni codeyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mesare, “Queno yirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Acts 14:21 in Macuna 21 Ito ejacõri Dios oca quenarise masare riasoyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yija bero Listrajʉ, Antioquíajʉ, Iconiojʉ tʉdi wayijarã ĩna.
Acts 16:1 in Macuna 1 Itona wacõri Pablo mesa Derbe, Listra wame cʉtiri cʉtorijʉ ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re bʉjayijarã ĩna. Timoteo wame cʉtiyijʉ ĩ. Ĩ jaco judio maso ñayijo Jesure tʉorʉ̃nʉgõ. Ito yicõri ĩ jacʉ griego masʉ ñayijʉ.
Acts 17:1 in Macuna 1 Filiposjʉre budi wagocõri, Anfípolis ito yicõri Apolonia rẽta wayijarã ĩna Pablo mesa. Ito bero Tesalónica wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijarã ĩna. Iti cʉtojʉ judio masa ĩna minijuari wi ñayijʉ.
Acts 17:4 in Macuna 4 Ito ĩ yija tʉocõri, coriarã judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩja. Ito bajiri Pablo, Silas bajiroti sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩayijarã ĩna ĩja. Jãjarã griego masa Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ gotija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna ĩja. Iti cʉto gãna romia ñasari masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna cʉni.
Acts 17:12 in Macuna 12 “Riti gotiami”, yi masicõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Jãjarã griego masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ĩna rãca gãna romia ñasarã cʉni queno Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã.
Acts 17:17 in Macuna 17 Ito bajiri minijuara wijʉ judio masare bʉsiyijʉ Pablo, ito yicõri judio masa robo bajiro tʉoĩarãre cʉni bʉsiyijʉ ĩ. Ito bajiri co rʉmʉ rʉyabeto cʉto gʉdareco wa ucurãre Dios oca gotiyijʉ Pablo.
Acts 18:4 in Macuna 4 Coji tujacãre rʉyabeto minijuara wijʉ Dios oca gotigʉ wasotiyijʉ Pablo. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni Dios oca ĩna tʉore ãmogʉ̃ ĩnare gotiyijʉ Pablo.
Acts 18:8 in Macuna 8 Crispo wame cʉtigʉ ñayijʉ minijuara wi ʉjʉ. Crispo ito yicõri ĩ ñarã queno Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñayijarã ĩna. Ito Corinto cʉto gãna Dios oca tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yicõri idé gu rotiyijarã ĩna.
Acts 19:8 in Macuna 8 Disejʉa ĩ tʉo güirise mañijʉ Pablore. Ito bajiri ʉdiarã ũmacañicõ minijuara wijʉ masare Dios oca goti ñayijʉ ĩ. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gotiyijʉ ĩ masa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.
Acts 19:10 in Macuna 10 Itijʉ jʉa rodo riaso ñayijʉ ĩ. Ito bajiri iti sita Asia wame cʉtiri sita gãna, judio masa, judio masa meje ñarã cʉni mani Ʉjʉ Jesús oca tʉo jediyijarã ĩna.
Acts 19:17 in Macuna 17 Efeso ñarã judio masa ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni ito bajiro iti bajire gayere tʉo jediyijarã. Iti oca tʉo ʉcacõri, jãjarã bʉsa, “Sẽogʉ̃guti ñami Jesús”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉoyijarã masa ĩja.
Acts 20:21 in Macuna 21 “Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa”, yiari gotisoticʉ yʉ mʉare. Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni ito bajiroti gotisoticʉ yʉ.
Acts 21:28 in Macuna 28 —Gʉare ejabʉaya gʉa ñarã mʉa. Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ti ñami manire ñeñaro bʉsi ucuri masʉ. “Moisés ĩ rotirise gayere quenarise meje ña”, yi masare goti batoami ĩ. Ito yicõri adi wi Dios ya wire ñeñaro bʉsitugʉ ñami ĩ. Judio masa meje ñarãre adi wi Dios ya wi ãmi ejañi ĩ. Ito bajiro ĩ yija adi wi Dios ya wire ñeñogʉ̃ yami ĩ, yiyijarã ĩna gãjerãre gotirã.
Romans 1:16 in Macuna 16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ.
Romans 10:12 in Macuna 12 Dios ĩ tija judio masa, judio masa mejere cʉni, coro bajiroti tiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro Ʉjʉ. No ĩre senigʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
1 Corinthians 1:22 in Macuna 22 Tiyamani Dios ĩ ĩore ti ãmoama judio masa. Masa ĩna masirisejʉare tʉo sʉya ãmoama griego masa.
Galatians 2:3 in Macuna 3 Ito bajiro yʉ gotija bero sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacʉ gʉa ĩja. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, yʉ rãca gagʉ Titore wiro ta rotibiticã ĩna ĩja. Judio masʉ meje Tito ĩ ñabojarocati, “Gʉa judio masa yisotiro bajiro wiro tarʉja mʉre”, yibiticã ĩna ĩre.
Galatians 3:28 in Macuna 28 Sĩgʉ̃ robo bajiro ti maiguĩji Dios manire. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiro mani yija ticõri, itina sʉoriti manire masoñi Dios. Co masa bajiroti masoñi Dios manire. Tite mʉa, jeyaro ña mani. Judio masa, judio masa meje cʉni ña mani. Moa ĩsiri masa, moa ĩsiri masa meje cʉni ña mani. Romia, ʉ̃mʉa cʉni ña mani. Jeyaro mani masa wʉsabojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, co masa bajiroti masoñi Dios manire.
Colossians 3:11 in Macuna 11 Cristo ĩ quedi sãjana ñari sĩgʉ̃ rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, “Judio masa ña gʉa. Judio masa meje ña mʉama”, yire ma ĩja. “Wiro tagoana ña gʉa. Wiro tagoana meje ña mʉama. Riasotigoana ña gʉa. Riasotigoana meje ña mʉama. Gãjerãre moa ĩsirãona meje ña gʉa. Gãjerãre moa ĩsirãona ña mʉama”, yire ma ĩja. Sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ, ĩ ñami Cristo. Ito bajiri Dios ĩ tija sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani.