Cross Reference Matthew 23:15 in Macuna 15 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. “Mani robo gãji ĩ tʉoĩaja quena”, yi tʉoĩabojacõri jeyaro masare riaso ucua mʉa. Sĩgʉ̃ mʉare bajiro tʉoĩaroca mʉa yigʉre bʉto bʉsa ñeñaro ĩ tʉoĩaroca ya mʉa. Ito bajiri mʉa rẽto bʉsaro ñeñaro yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉjami ĩ cʉni, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 8:31 in Macuna 31 Ito bajiri, ado bajiro gotiquĩ Jesús, judio masare ĩre tʉorʉ̃nʉrãre: —Yʉ bʉsirise mʉa jidicãbeja, riti yʉ rãca riasotirã ñarã yirãji mʉa.
John 15:5 in Macuna 5 Gaje gʉare ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Yʉ ña rujagʉ robo bajigʉ. Yʉ ya rʉjʉri robo bajirã ña mʉa. No yʉre bajiro ʉsi cʉtirã ĩna rãca yʉ ñajare, yʉre queno moa ĩsirã yirãji ĩna. Ito yicõri rica cʉtirã bajiro bajirã yirãji ĩna. Yʉ manija no yi masimenaji ĩna.
Acts 2:10 in Macuna 10 Frigia gãna, Panfilia gãna, Egipto gãna, ito yicõri Cirene cʉto sõjʉa Africa gãna, ito yicõri adijʉ gãna Roma gãna. Adijʉ rujeanati ñama judio masa coriarã. Gãjerãma judio masa ĩna tʉoĩare gayere boca ãmigoana ñama ĩna.
Acts 6:5 in Macuna 5 Ito bajiro apóstol mesa ĩna bʉsija tʉocõri, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa jediyijarã ĩna, Jesure masirã. Ito yicõri sĩgʉ̃re beseyijarã ĩna. “Esteban ĩ ñami Jesure queno tʉorʉ̃nʉcõri Espíritu Santore queno cʉdigʉ”, yi tʉoĩacõri ĩre beseyijarã ĩna. Ito yicõri Esteban bajiro tʉoĩarãre cʉni beseyijarã ĩna. Adocõ ñayijarã ĩna Esteban baba mesa: Felipe, Prócoro, Nicanor, Timón, Parmenas, ito yicõri Antioquía gagʉ Nicolás. Judio masʉ meje ñabojagʉti ĩna queti ocare rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ ĩ. Itocõ ñayijarã bare batotoni ĩna cũana.
Acts 11:23 in Macuna 23 Ito ejacõri, Dios ĩ queno yirere ti ejayijʉ Bernabé. Ito bajiri bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Sĩgʉ̃ rʉyabeto, Jesure queno tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri ĩre jidicãbeja, yiyijʉ Bernabé ĩnare.
Acts 13:50 in Macuna 50 Ito bajibojarocati judio masama Pablo, Bernabé rãca ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa codeyijarã. Ito bajiri oca meni ãmorã, iti cʉto gãna ñasarãre ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã romia ñasarãre cʉni gotiyijarã. Bernabé Pablore masa ĩna ʉsirio coderoca yiyijarã judio masa. Ito bajiri judio masare tʉorʉ̃nʉcõri Pablo mesare bucõayijarã iti cʉto gãna.
Acts 14:3 in Macuna 3 Ito bajiro ĩna yi codebojarocati Iconiojʉ yoari ña ucuyijarã Pablo mesa. Itojʉ ña ucurã bʉto oca sẽocõri, “Masare ti maicõri queno yiñi Cristo”, yire oca goti ucuyijarã ĩna. “Riti ña iti oca. Riojo Jesús oca gotiama ĩna”, masa ĩna yitoni, tiyamani Pablo mesa ĩna ĩoroca yiyijʉ Dios.
Acts 14:22 in Macuna 22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
Acts 16:14 in Macuna 14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
Acts 17:4 in Macuna 4 Ito ĩ yija tʉocõri, coriarã judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩja. Ito bajiri Pablo, Silas bajiroti sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩayijarã ĩna ĩja. Jãjarã griego masa Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ gotija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna ĩja. Iti cʉto gãna romia ñasari masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna cʉni.
Acts 17:17 in Macuna 17 Ito bajiri minijuara wijʉ judio masare bʉsiyijʉ Pablo, ito yicõri judio masa robo bajiro tʉoĩarãre cʉni bʉsiyijʉ ĩ. Ito bajiri co rʉmʉ rʉyabeto cʉto gʉdareco wa ucurãre Dios oca gotiyijʉ Pablo.
Acts 17:34 in Macuna 34 Coriarã ĩre bajiro tʉoĩacõri Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃ Dionisio wame cʉtigʉ ñayijʉ. Ĩ Areópagojʉ minijuasotirã rãca gagʉ ñayijʉ. Sĩgõ Dámaris wame cʉtigo cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijo. Ito yicõri gãjerã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã.
Acts 19:8 in Macuna 8 Disejʉa ĩ tʉo güirise mañijʉ Pablore. Ito bajiri ʉdiarã ũmacañicõ minijuara wijʉ masare Dios oca goti ñayijʉ ĩ. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gotiyijʉ ĩ masa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.
Acts 28:23 in Macuna 23 “Ito yija iti rʉmʉ minijuana mani”, yicã ĩna. Ito yija bero batacã ĩna. Ĩna wara rʉmʉ ejaroca jãjarã masa ejacã Pablo ĩ ñarojʉ. Ĩna minijuaja ticõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gayere gotiquĩ Pablo. Busuri jĩjʉ ĩ goticoaja, rãiocũro goti tarojoquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ ucarere gotiquĩ Pablo. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni gotiquĩ ĩ. “Jesure tʉorʉ̃nʉjaro ĩna”, yirocʉ ito bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 3:24 in Macuna 24 Ito bajibojarocati manire ti maiguĩji Dios. Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna, ĩna ñeñaro yirise waja yi jeocõñi yʉ Macʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 5:2 in Macuna 2 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire ti maicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno wanʉrãji mani. “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Ĩ quenaro yirise manire yiari jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi wanʉ quenarãji mani.
Romans 5:21 in Macuna 21 Mani ñarocõreti ñeñaro mani yirise waja seti ña. Ito bajiri ñarocõti godarã yirãji mani ĩja. Ito bajibojarocati Dioama manire ti maiguĩji. Dios manire ti maicõri, Jesucristo mani Ʉjʉre cõañi, ñeñarise jeyaro ĩ quenotoni. Ito bajiri Dios manire ti maicõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yicõri, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani ĩja.
Romans 11:6 in Macuna 6 Ĩna queno yirena sʉori meje beseñi Dios. Ĩnare ti maicõri beseñi ĩ. Ĩna queno yirena sʉori ĩ besero bajija, ĩnare waja yirocʉ robo beseborʉ ĩ. Quenarise ĩna yibitibojarocati, ĩnare ti maicõri beseñi Dios.
2 Corinthians 5:11 in Macuna 11 Itire masicõri ĩre güi rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩnare gotisotia yʉ. “Yʉre rʉ̃cʉbʉocõri queno masare riasoami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre. Mʉa cʉni ito bajiro mʉa yi masire ãmoa yʉ.
2 Corinthians 6:1 in Macuna 1 Diore moa ĩsigʉ̃ ñari ado bajiro goti josa yʉ: Mʉare ti maicõri mʉare maso ãmoami Dios. Mʉare ĩ maso ãmoja rẽobesa. “Yʉre masoña”, mʉa yijaro yirocʉ ito bajiro mʉare goti josa yʉ.
Galatians 5:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉjʉ rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masare bajiro mani bajibojarocati, manire masoñi Cristo. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri, “Bʉcʉrã ĩna rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, mʉcana rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa bajiro bajirã ñarã yirãji mani.
Galatians 5:4 in Macuna 4 “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ judio masa bʉcʉrã rotire gaye cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. Ito bajiro tʉoĩarã, Jesucristore jidicãcõri ĩre tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩnaõna. Ito yicõri Dios ĩnare masorocʉ, ĩ queno yi ãmobojarisere boca ãmimenaji ĩna.
Ephesians 2:8 in Macuna 8 Manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios. Ĩ Macʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Mani queno yigorise waja yirocʉ meje manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri rocati waja senibicʉti manire masoñi Dios.
Philippians 3:16 in Macuna 16 Dios oca ñarocõ tʉo masi jeobitibojarãti mani tʉo masiriseti mani cʉdi ñaja quena.
Philippians 4:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare bʉto tʉo maia yʉ. Mʉare tʉoĩagʉ̃, bʉto ti ãmoa yʉ mʉare. Mʉare tʉoĩacõri bʉto wanʉa yʉ. “Yʉ riasorise tʉocõri Diore cʉdiama ĩna”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ mʉare. Ito bajiri mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ito bajiroti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
Colossians 1:28 in Macuna 28 No yʉ wa ucurijʉcõ masa jeyarore Cristo oca yʉ masiadocõ riaso ucua yʉ. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja mʉare masobicʉ yiguĩji ĩ”, yi goti quenoa yʉ masare. Ito bajiro masare riasoa yʉ, Dios ĩ tiro riojo, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ñe seti mana ĩna ñatoni.
1 Thessalonians 3:3 in Macuna 3 Tʉoĩa bʉjatomena mʉa ñajare Cristo ocare mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãre ãmobiticʉ gʉa. Ito bajiri mʉa oca sẽotoni Timoteore mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare gãjerãma mani tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji. Ito bajiro manire rẽtare ãmoguĩji Dios bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉtoni”, yi tʉoĩa jedia mani.
Titus 2:11 in Macuna 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 6:11 in Macuna 11 Mʉa sĩgʉ̃ rʉyabeto wanʉ oca sẽocõri Diore mʉa cʉditĩñare ãmoa gʉa. Mʉa catirocõ mʉa ito bajiro yi ñaja, mʉa bocatirisere ñarocõti boca ãmirã yirãji mʉa.
Hebrews 12:15 in Macuna 15 Mʉare Dios ĩ ĩsirotire boca ãmirona sĩgʉ̃ rʉyabeto gãmeri mʉa ejabʉaja quena. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ñeñaro ĩ yija, gãjerãre ñeñogʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ote quenarise wato widirise iti judija, biaro yiroja iti. Ito yicõri sĩaro yiroja. Ito bajiro bajigʉ ñami ĩocʉ̃, gãjerãre ñeñogʉ̃.
Hebrews 13:9 in Macuna 9 Gãjerã mʉare ricati ĩna riasoja, ito yicõri rʉore oca ĩna riasoja, queno ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja, Jesús ocare jidicãrã yirãji mʉa. Ado bajiro gotibojama coriarã: “Rẽore gayere mʉa babeja, mʉa ya ʉsina queno tʉoĩarã yirãji mʉa”, yibojama coriarã. Iti ocare tʉorʉ̃nʉbojarãre queno ejabisija ĩna tʉoĩabojarise. Ito bajiri iti gaye ĩna riasobojaja, tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Dios ĩ queno yire gaye mani tʉoĩaja, mani ya ʉsina queno ʉsi cʉtirã yirãji mani. Manire ti maicõri mani ya ʉsijʉ mani oca sẽoroca yami Dios.
1 Peter 5:12 in Macuna 12 Adi paperacãnati mʉare yʉ goti masitoni yʉre uca ĩsiami Silvano. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare yʉ ocabajire bajiro tia yʉ ĩre. Iti tʉocõri mʉa oca sẽotoni adi oca mʉare gotia yʉ. Ito yicõri, “Riti ña. Manire bʉto ti maiami Dios”, mʉa yi masitoni, adi oca mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉña mʉa.
2 Peter 3:14 in Macuna 14 Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocati ñarã ñacõri, mani ñeñaro yirisere jidicã jeorʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri, “Ĩ ãmoro bajiro riti yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro yi ñarãti Dios rãca sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti ñarʉja mani. Manire ĩ ti wanʉtoni ñe seti mana mani ñaja quena.
2 Peter 3:17 in Macuna 17 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Dios oca riasori masa ña gʉa”, yibojarãti rʉore oca gotirã yirãji coriarã. Itire tʉo masicã mʉa. Iti masicõri queno tʉoĩa yucãña mʉa. Diore cʉdimena ĩna rʉorise ocare tʉorʉ̃nʉbesa mʉa. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãbesa mʉa.
1 John 2:28 in Macuna 28 Queno tʉoya, yʉ rĩa robo bajirã mʉa. Jesús ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉti ñaña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa ʉsi cʉti ñaja, Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ güire manoja mʉare. Ito bajiri ĩ ejaroca bojore mano yiroja mʉare.
2 John 1:9 in Macuna 9 Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉbicʉ, Dios robo bajiro ʉsi cʉtibiquĩji ĩocʉ̃. Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ama, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri Dios ĩ Macʉ robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ.