Cross Reference Luke 10:25 in Macuna 25 Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ: —¿Yʉ Ʉjʉ, catitĩñare gaye yʉ bʉja ãmoja no bajiro yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
Luke 10:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija tʉocõri: —Ñaro bajiroti cʉdia mʉ. Ito bajiroti ya Dios oca. Ito bajiro mʉ yija, catitĩñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
Luke 18:14 in Macuna 14 ’Ado bajiro mʉare gotia yʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ, ito bajiro Diore ĩ bʉsija, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojoyijʉ Dios. Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩagʉ̃reama ĩ ñeñaro yirise ãcabojobisijʉ Dios. No, “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yibojarãre ĩna ñasamena ñaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Ñasarã meje ña gʉa”, yirãreama, ñasarã ĩna ñaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 1:17 in Macuna 17 Moisés ñayorʉna sʉoriti bʉcʉrã ĩna rotire gaye manire ejayija. Dios manire ĩ ti mairise gayeama, ĩ oca riojo ñasarise cʉni, Cristona sʉoriti manire ejayija.
John 5:24 in Macuna 24 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirisere tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩocʉ̃re ruyuriobicʉ yiguĩji Dios. Godabojagʉti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ ĩja.
Acts 10:43 in Macuna 43 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti ucañi Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto, yiyijʉ Pedro masare.
Romans 3:19 in Macuna 19 Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Romans 3:24 in Macuna 24 Ito bajibojarocati manire ti maiguĩji Dios. Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna, ĩna ñeñaro yirise waja yi jeocõñi yʉ Macʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 4:5 in Macuna 5 Diore tʉorʉ̃nʉre gayeama, ito bajiro meje bajia. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre queno boca ãmiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 4:15 in Macuna 15 Ito bajiro meje ña. “Ĩ rotirisere masibojarãti ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare junisinigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios ĩ rotirise manija, “Dios ĩ rotirisere cʉdibeama masa”, yi masibitiboana mani.
Romans 4:24 in Macuna 24 Manire yiari cʉni ucare ñayija iti. Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire boca ãmicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ Dioti ñami, mani Ʉjʉ Jesure, ĩ godaroca mʉcana tʉdi ĩ catiroca yirʉ.
Romans 5:1 in Macuna 1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, yigʉ boca ãmiguĩji Dios manire. Ñarocõreti quenoyijʉ Jesús. Ito bajiri Dios rãca queno ñare gaye ña manire.
Romans 5:9 in Macuna 9 Jesús mani ñeñaro yirise waja, ĩ ya rína waja yi godañi. Ito bajiri itire ticõri, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yiguĩji Dios manire. “Yʉre yiari bʉsigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, yʉre junisinibicʉ, ñeñaro yʉ tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 5:20 in Macuna 20 Dios ĩ rotirise jidicãñi Moisésre, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩa jeditoni. Ñeñaro mani yibojarocati, “Dioama bʉto bʉsa manire ti maiguĩji”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Romans 7:9 in Macuna 9 Dios ĩ rotirise yʉ masiroto riojʉa maji, “Bʉto queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Dios ĩ rotirisere masigʉ̃ ñabojagʉti, bʉto bʉsa ñeñarise yi ãmocʉ yʉ maji. “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ, yi masirea. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ.
Romans 8:1 in Macuna 1 Cristo ñarã mani ñaja, ito yicõri ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtija, manire waja senibicʉ yiguĩji Dios. Cristo ñarã ñari mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ãmomenaji. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ rotiro bajirojʉa yisotirãji mani.
Romans 8:3 in Macuna 3 Dios rotirise ñarocõti cʉdi jeo masia ma manire. Ito bajiri, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdire waja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masibea mani. Ado bajirojʉa bajia. Dios ĩ Macʉgorore adi macãrʉcʉ̃rojʉ cõañi. Mani ñeñaro yiri rujʉ bajiro rujʉ cʉtiñi. Mani robo rujʉ cʉtibojagʉti ñeñarise yibisĩ ĩ. Ĩ ya rujʉna ñeñaro yiĩabicʉ ñari, mani ñeñaro yirisere ñarocõti waja yi jeoñi ĩ. Ito bajiri, “Ĩ ejabʉarisena, ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi masirãji mani.
Romans 8:30 in Macuna 30 Cajerojʉti ĩ rĩa ñaronare manire beseñi Dios. Manire besecõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmiñi Dios. Manire boca ãmicõri, ĩ Macʉre ĩ yiado bajiro ñasarã mani ñaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
Romans 9:31 in Macuna 31 Yʉ ñarã, judio masama ado bajiro yi tʉoĩabojayijarã: “Queno gʉa yija, ‘Queno yirã ñama’, yigʉ yiguĩji Dios gʉare”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Dios ĩ rotirise ñarocõti, ĩna cʉdibejare, “Queno yirã ñama ĩna”, yi masibisijʉ Dios.
Romans 10:4 in Macuna 4 Cristo ĩ ejaja bero, ĩ́na sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Adi rʉmʉri, no Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Ĩ ñami queno yigʉ. Seti macʉ ñami”, yiguĩji Dios. Cristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti manire masoguĩji Dios. Ito bajiri, “Dios rotirise mani cʉdirajʉna sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire ma ĩja.
Romans 10:10 in Macuna 10 Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ĩnare seti ma”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yi gãjerãre mani goti rẽtobuja, riti Dios ĩ masoana ñarã yirãji mani ĩja.
1 Corinthians 6:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani.
Galatians 2:16 in Macuna 16 Ito bajibojarocati, Moisés ñayorʉ rotire ñarocõti mani cʉdija cʉni, ‘Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare’, yibiquĩji Dios manire. Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉjama, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios manire. Itire masicõri Dios manire ĩ boca ãmitoni Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. ‘Jeyaro bʉcʉrã rotirise mani cʉdi ñabojarocati, Jesure mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire boca ãmibiquĩji Dios’, yi tʉoĩa mani. No bʉcʉrã rotire riti cʉdigʉre, ‘Queno yigʉ ñami ĩ’, yibiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre boca ãmibiquĩji Dios”, yi goticʉ yʉ Pedrore.
Galatians 2:19 in Macuna 19 Iti rʉmʉjʉ ado bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ maji. “Mani bʉcʉrã ĩna rotirisere ñarocõti mani cʉdija, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Ito bajiro tʉoĩabojagʉti, ñarocõti cʉdi jeo masibiticʉ yʉ. Adocãta, “Jesure riti yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ ĩja.
Galatians 3:8 in Macuna 8 Jane mejejʉ iti gaye gotisʉoyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ito yicõri judio masa meje ñarã Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gaye gotisʉoyijʉ Dios. “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre: “No gãji mʉ robo bajiro yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
Galatians 3:10 in Macuna 10 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirisere yʉ cʉdi jeoja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre masobiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi papera tuti rotirisere cʉdi jeobicʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
Galatians 3:21 in Macuna 21 ¿Moisésre ĩ rotire gaye ĩ cũroca Abrahamre ĩ goticãrere jidicãyijari Dios? Meje ĩ goticãrere jidicãbisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. Catitĩñare gaye mani bʉjatoni meje ĩ rotirise cũyijʉ Dios. Ĩ rotirisere cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, “Cʉdi jeorã ña mʉa. Queno yirã ña mʉa”, yibiquĩji Dios manire. Ĩ rotirise mani cʉdi jeoja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yiboguĩji gajea.
Galatians 5:3 in Macuna 3 Mʉcana mʉare goti quenogʉ̃ ya yʉ. No, “Bʉcʉrã rotiro bajiro wiro yʉ ta rotija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩagʉ̃, ñarocõti rotirise gaye cʉdi jeorʉjami ĩocʉ. Ito bajibojarocati ñimʉjʉa cʉdi jeogʉ maquĩji.
Philippians 3:6 in Macuna 6 Judio masa rotirise bʉto cʉdi ãmogʉ̃, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yi codecʉ yʉ. “Bʉcʉrã rotire cʉdibeami ĩ. Seti cʉtigʉ ñami ĩ”, yʉre yirã manicã.
Hebrews 7:19 in Macuna 19 Bʉcʉ oca ĩna cʉdi jeoja ticõri, “Ĩnare seti ña maji”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ oca jidicãcõri, mame oca cũyijʉ Dios ĩja. Ado bajiro yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉ Cristore cõayijʉ, mani ñeñaro yirisere ĩ waja yi ĩsitoni. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ñe seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios ĩ tʉ mani ejari rʉmʉ. Iti mame oca tʉocõri, “Bʉcʉ oca ñasʉore rẽtoro quena mame oca”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 9:9 in Macuna 9 “Ricati bajia adi rʉmʉri”, mani yi tʉoĩaroca yami Espíritu Santo. Mani ñicʉsabatia Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrãre soe ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna tʉoĩarise, “Seti cʉti ña yʉ maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Hebrews 10:4 in Macuna 4 Ta wecʉ rí, cabra rí, masa ĩna ñeñaro yirisere coeroti meje ñaroja.
Hebrews 10:11 in Macuna 11 Judio masa paia co rʉmʉ rʉyabeto ĩna ya moare ñajare, biyaro Diore waibʉcʉrã soe ĩsisotiama ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati masa ĩna ñeñaro yirisere coebetoja.