Acts 13:27 in Macuna 27 Ito bajibojarocati Jerusalén gãna ito yicõri ĩna ʉjarã cʉni, “Ĩ ñami Dios Macʉ manire masorʉ”, yi masibisijarã ĩna. Ito yicõri co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ rʉyabeto Dios oca goti ĩsiri masa ĩna ucare gãjerã ĩna ti gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiri Jesús ĩ ejaja, “Dios ĩ cõarʉ ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna sĩa rotija, Dios oca goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtayijʉ ĩja.
Other Translations King James Version (KJV) For they that dwell at Jerusalem, and their rulers, because they knew him not, nor yet the voices of the prophets which are read every sabbath day, they have fulfilled them in condemning him.
American Standard Version (ASV) For they that dwell in Jerusalem, and their rulers, because they knew him not, nor the voices of the prophets which are read every sabbath, fulfilled `them' by condemning `him'.
Bible in Basic English (BBE) For the men of Jerusalem and their rulers, having no knowledge of him, or of the sayings of the prophets which come to their ears every Sabbath day, gave effect to them by judging him.
Darby English Bible (DBY) for those who dwell in Jerusalem, and their rulers, not having known him, have fulfilled also the voices of the prophets which are read on every sabbath, [by] judging [him].
World English Bible (WEB) For those who dwell in Jerusalem, and their rulers, because they didn't know him, nor the voices of the prophets which are read every Sabbath, fulfilled them by condemning him.
Young's Literal Translation (YLT) for those dwelling in Jerusalem, and their chiefs, this one not having known, also the voices of the prophets, which every sabbath are being read -- having judged `him' -- did fulfill,
Cross Reference Matthew 22:29 in Macuna 29 Ito ĩna yija, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masimena ña mʉa. Dios ĩ masirise masirã meje ña mʉa. Ito bajiro yʉre mʉa seniĩabojaja, queno tʉoĩacõri meje seniĩa mʉa.
Matthew 26:54 in Macuna 54 Ito bajibojarocati ĩre senibicʉ yigʉja yʉ. Yʉre ĩna ñiajare ito bajiro gotia Dios oca. “Ito bajiroti rẽtaro yiroja”, Dios ĩ yicãre ñari, ito bajiroti bajiro ya yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
Luke 22:34 in Macuna 34 Jesujʉa ado bajiro yiyijʉ Pedrore: —Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti busurijʉa cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús Simón Pedrore.
Luke 24:20 in Macuna 20 Paia ʉjarã, gʉa ʉjarã cʉni ĩre sĩa rotirã gãjerãre ĩsicã ĩna. Ito yicõri yucʉtẽojʉ ĩre sĩa roticã ĩna.
Luke 24:24 in Macuna 24 Gʉa rãca gãna coriarã wacõri masari cuma tirã ejañi. Ito bajiri romia ĩna gotiado bajiroti ti ejayijarã ĩna. Itojʉ Jesure ti bʉjabisijarã ĩna cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
Luke 24:44 in Macuna 44 Iti bacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Canʉti yʉre rẽtacati gayere mʉa rãca ñagʉ̃jʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi goticãcʉ yʉ mʉare. Ado bajiro mʉare yicʉ yʉ: Moisés ĩ ucare, Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare, David ñayorʉ ĩ ucarena cʉni, “Ado bajiro rẽtaro yiroja Dios ĩ cõarʉre”, yi ucañi ĩna. “Ĩna ucado bajiroti yʉre rẽtaro yiroja”, yi mʉare goticãcʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 8:28 in Macuna 28 Ito bajiri ado bajiro ĩnare gotiquĩ ĩ: —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yucʉtẽona yʉre mʉa mʉoja, “Dios Macʉ ña yʉ”, yʉ yiado bajiroti yʉre ti masirã yirãji mʉa. “Ĩmasirio tʉoĩacõri meje bʉsiñi. Ĩ Jacʉ ĩ riasoado bajiro riti bʉsiñi”, yi masirã yirãji mʉa yʉre.
John 15:21 in Macuna 21 Yʉre cõarʉre masibeama adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ito bajiri yʉ ñarã mʉa ñajare, mʉare ʉsirio coderã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
John 16:3 in Macuna 3 Ito bajiro yirã yirãji ĩna, yʉre cʉni yʉ Jacʉre cʉni masimena ñari.
John 19:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija bero, “Dios ĩ ãmoro bajiroti yʉre rẽta jedicoajʉ ĩja”, yi tʉoĩaquĩ Jesús. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti iti rẽtatoni: —Idi ãmoa yʉ, yiquĩ Jesús.
John 19:36 in Macuna 36 Iti jeyaro rẽtacʉ Dios oca tuti iti goticato bajiroti. Tʉote. Ado bajiro gotia Dios oca: “Ĩre co gõa jajeamena yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
Acts 3:17 in Macuna 17 ’Masia yʉ ñarã yʉ ĩja. Mani ʉjarã rãca Jesure sĩa rotiyija mʉa. “Bʉto ñeñaro ya gʉa”, yi tʉoĩa masibitibojarãti ito bajiro yiyijari yʉ ñarã, ya yʉ mʉare.
Acts 13:14 in Macuna 14 Ito bajibojarocati Pablo, Bernabé cʉni Perge ñacõri Antioquía cʉtojʉ wayijarã, Pisidia sita tʉ ñari cʉtojʉ. Itona ñacõri tujacãra rʉmʉ iti ñaroca, judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri rujiyijarã ĩna.
Acts 15:21 in Macuna 21 Ito bajiro riti coji tujacãre rʉyabeto Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye riasore ña, mani masa minijuari wijʉ. Ito bajiro riasotiyijarã ĩna jane mejejʉ co cʉto rʉyabeto, yiyijʉ Santiago.
Acts 26:22 in Macuna 22 Ĩna ito bajiro yi ãmobojarocati, Dios ejabʉaquĩ yʉre. Adocãta cʉni yʉre ejabʉami Dios. Ito bajiri Dios oca gotia yʉ ñasari masa ʉjarãre ito yicõri ñari masa mejere cʉni. “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, Moisés ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna goticãdo bajiroti iti gayere mʉare gotia yʉ.
Acts 28:23 in Macuna 23 “Ito yija iti rʉmʉ minijuana mani”, yicã ĩna. Ito yija bero batacã ĩna. Ĩna wara rʉmʉ ejaroca jãjarã masa ejacã Pablo ĩ ñarojʉ. Ĩna minijuaja ticõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gayere gotiquĩ Pablo. Busuri jĩjʉ ĩ goticoaja, rãiocũro goti tarojoquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ ucarere gotiquĩ Pablo. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni gotiquĩ ĩ. “Jesure tʉorʉ̃nʉjaro ĩna”, yirocʉ ito bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 11:8 in Macuna 8 Ĩna gayere bʉsia Dios oca tuti. Ado bajiro gotia: “Ĩre ãmomenare ĩ oca ĩna tʉo masibitiroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri gãjerã ĩ ocare ĩna gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni”, yi gotia Dios oca tuti.
Romans 11:25 in Macuna 25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
1 Corinthians 2:8 in Macuna 8 Sĩgʉ̃jʉa adi sita gãna ʉjarã itire tʉo masirã mama. “Cristona sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ĩna tʉo masija, mani Ʉjʉ ñasagʉre yucʉtẽojʉ sĩabitiboana ĩna.
2 Corinthians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ cʉni Dios oca tʉorʉ̃nʉ ãmobisijarã judio masa. Ito bajiri ĩ oca tibojarãti tʉo masibisijarã. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiroti bajicõama ĩna. Moisés ñayorʉ ĩ ucare ĩna tibojaja cʉni tʉo masibeama ĩna. Cristore tʉorʉ̃nʉrã riti Dios oca ticõri ti masiama ĩna.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
1 Timothy 1:13 in Macuna 13 Iti rʉmʉjʉ yʉ ñeñaro ĩre bʉsibojarocati yʉre beseñi ĩ, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Iti rʉmʉjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yisoticʉ yʉ maji, ito yicõri Jesure bʉsitusoticʉ. Ito bajiro ĩre yʉ yibojarocati yʉre ti maiñi Dios. “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ ñari ĩre ĩ ñeñaro yirisere masibeami Pablo maji”, yi masiñi Dios yʉre. Ito bajiro yi masicõri yʉre ti maiñi Dios.