Acts 11 in Macuna

1 Nocõ mejeti oca tʉoyijarã apóstol mesa, Judea gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni. “Judio masa meje ñabojarãti, Jesure boca ãmiyijarã”, yire gaye oca tʉocõri junisiniyijarã coriarã.

2 Ito bajiri Pedro Jerusalénjʉ ĩ mʉja ejaroca, judio masa Jesure boca ãmisʉoana Pedrore bʉsituyijarã ĩna.

3 Ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿No yija judio masa ya wi meje ñabojarocati, sãjari mʉ? Ito yicõri, ¿no yija ĩna rãca bari mʉ? yiyijarã ĩna Pedrore.

4 Ito yija Pedro gotiyijʉ ĩnare, “Ado bajiro rẽtacʉ”, yirocʉ gotiyijʉ ĩ ĩnare:

5 —Jope cʉtojʉ ñacõri, Diore bʉsicʉ yʉ. Diore yʉ bʉsiroca, ado bajiro goacʉ yʉre. Ũmacʉ̃jʉ saya jajoto bʉcʉro jʉa dʉja gaja ñiacõri, ñiado bajiro ruji wadicõri, yʉ tʉ ejacʉ.

6 “¿Ñe ñati totijʉ?” yirocʉ, queno ticʉ yʉ. Itojʉ waibʉcʉrã jeyaro ĩna sãñaja ticʉ yʉ. Gãjerona, jenirã ito yicõri wʉtirãre cʉni ticʉ yʉ.

7 Ito bero ado bajiro oca goti ruyucʉ yʉre: “Pedro, wʉmʉña mʉ. Ĩnare sĩa baya mʉ”, yi ruyucʉ yʉre.

8 “Meje, babicʉja yʉ. Rẽore gaye baĩabiticʉ yʉ”, yicʉ yʉ.

9 Mʉcana ũmacʉ̃jʉ gaye oca ruyucʉ yʉre. Ado bajiro ruyucʉ: “ ‘Baya’, yʉ yiriseama, ‘Rẽore ña’, yibesa. Quenarise ña”, yi ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ gaye Dios oca.

10 Ʉdiajijʉ ito bajiro ruyucʉ Dios oca. Ʉdiaji ĩ bʉsija bero, saya totijʉ wadiana, waibʉcʉrã rãcati jeyaro tʉdi ãmi mʉocõquĩ Dios mʉcana.

11 Ito yiroca riti ʉ̃mʉa ʉdiarã ejacã yʉ ñari wijʉ. Cesarea gagʉ Cornelio wame cʉtigʉ ĩnare cõañi, yʉre ĩna ãmatoni.

12 “Ñe ʉsiriobicʉti wasa mʉ”, Espíritu Santo ĩ yijare wacʉ yʉ. Ito yicõri coga ãmojeno Jesure masirã yʉre baba cʉti wacã ĩna. Yʉ rãca wacana ñarocõti Cornelio ya wijʉ sãjacʉ gʉa.

13 Ĩ tʉ gʉa sãja ejaroca, ado bajiro gʉare bʉsiquĩ Cornelio: —Dios ñaro gagʉ ángel yʉ ya wi ĩ rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Ĩ ado bajiro bʉsiquĩ yʉre: “Jope cʉtojʉ ʉ̃mʉa cõaña mʉ, Simón Pedrore jirona.

14 Simón Pedro mʉ tʉ ejacõri, ‘Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉ wabore ñaroca ado bajiro mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉre gotigʉ yiguĩji. Mʉ ya wi gãnare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji Pedro”, yiquĩ Cornelio gʉare, ángel ĩ bʉsire gʉare gotigʉ.

15 Cornelio ĩ bʉsi tĩoroca, ito gãnare bʉsicʉ yʉ. Ĩnare yʉ bʉsisʉorocati, Espíritu Santo sãjaquĩ ĩnare, manire ĩ sãjacato bajiroti.

16 Ito bajiro iti bajija ticõri, mani Ʉjʉ ĩ goticatire, tʉoĩa bʉjacʉ yʉ. Ado bajiro bajia ĩ goticati: “Idena mʉare idé guquĩ Juan. Dioama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji, ‘Dios ñarã ñama ĩna’, gãjerã ĩna yitoni”. Ito bajiro cajerojʉ gotiquĩ Jesús manire.

17 Dios, Espíritu Santo sãjaroca yiquĩ ĩnare, judio masa meje ĩna ñabojarocati, mani Jesure boca ãmiroca ĩ quedi sãjacato bajiroti. Ito bajiri Diore rẽo masiado manicʉ yʉ, yiyijʉ Pedro ĩnare.

18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.

19 Iti rʉmʉri riojʉa bʉsa Estebanre sĩayijarã Diore masimena. Ĩre sĩacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yi codesʉoyijarã ĩna. Ito bajiri coriarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Feniciajʉ, Chiprejʉ, ito yicõri Antioquíajʉ cʉni rudi wayijarã ĩna. Iti cʉtorijʉ ejacõri, judio masare riti Dios oca gotiyijarã ĩna.

20 Gãjerãma, Chipre gãna, Cirene gãna wacõri Antioquíajʉ ejayijarã. Itojʉ ejacõri judio masa meje ñarãre cʉni Jesús oca quenarise gotiyijarã ĩna.

21 Queno ĩna bʉsitoni ĩnare ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Dios oca tʉocõri jãjarã masa, bʉcʉrã ʉsi ĩna tʉoĩarise jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri Jesure boca ãmiyijarã ĩna.

22 Jerusalén gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Antioquíajʉ jãjarã Jesure boca ãmiyijarã”, yija tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri “Titẽña, riti bajiati”, yirona Bernabére cõayijarã ĩna.

23 Ito ejacõri, Dios ĩ queno yirere ti ejayijʉ Bernabé. Ito bajiri bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Sĩgʉ̃ rʉyabeto, Jesure queno tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri ĩre jidicãbeja, yiyijʉ Bernabé ĩnare.

24 Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Bernabé. Espíritu Santo ĩ sãñajare, Diore riti tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiri masa jãjarã ĩ bʉsija tʉocõri, Jesure boca ãmiyijarã ĩna.

25 Ito bero Tarso wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé, Saulore ãmagʉ̃.

26 Ĩre bʉjacõri, “Antioquíajʉ wato mani”, yiyijʉ ĩre. Ito bajiri ĩna jʉ̃arãti wayijarã Antioquíajʉ. Itojʉ co rodo ñayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Jãjarã masare Dios oca riasoyijarã ĩna. Iti cʉtojʉ cajero, “Cristiano masa ñama ĩna”, yire gayere yisʉoyijarã ĩna Jesucristore masirãre. “Cristore masirã ñama”, yireoni ñayijʉ iti.

27 Iti rʉmʉriti Jerusalén gãna, Diore goti ĩsiri masa ejayijarã itojʉ Antioquíajʉ. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijua ñaroca, ejayijarã ĩna.

28 Sĩgʉ̃ Agabo wame cʉtigʉ ĩna wato ejacõri wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ. Espíritu Santore tʉocõri ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: “Judea sita ñarocõti, ñiojuniro yiroja. Bare jedicoaro yiroja iti sita”, yiyijʉ Agabo. Ito ĩ yija tʉocõri: “Judea gãnare ñiojogarã yirãji ĩna. Ĩnare niyeru cõana mani”, yi tʉoĩa bʉsiyijarã Antioquía gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ito bajiri no ĩna rʉcorocõ ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yicõri Bernabé, Saulo ĩna jʉ̃arãre niyeru Judeajʉ cũ rotiyijarã ĩna. “Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñari masare ĩsitẽña”, yi rotiyijarã ĩna. Jane mejejʉ Claudio ʉjʉ ĩ ñarajʉ ito bajiro rẽtayijʉ.