2 Timothy 3:8 in Macuna 8 Jane mejejʉ Janes wame cʉtigʉ ito yicõri Jambres wame cʉtigʉ cʉni Moisés ñayorʉre ti tudicõri ĩre cʉdi ãmobisijarã ĩna. Ito bajiro bajirã ñama rʉori masa. Dios oca riojo ñasarisere ti tudiama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩama ĩna. “Diore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) Now as Jannes and Jambres withstood Moses, so do these also resist the truth: men of corrupt minds, reprobate concerning the faith.
American Standard Version (ASV) And even as Jannes and Jambres withstood Moses, so do these also withstand the truth. Men corrupted in mind, reprobate concerning the faith.
Bible in Basic English (BBE) And as James and Jambres went against Moses, so do these go against what is true: men of evil minds, who, tested by faith, are seen to be false.
Darby English Bible (DBY) Now in the same manner in which Jannes and Jambres withstood Moses, thus these also withstand the truth; men corrupted in mind, found worthless as regards the faith.
World English Bible (WEB) Even as Jannes and Jambres opposed Moses, so do these also oppose the truth; men corrupted in mind, reprobate concerning the faith.
Young's Literal Translation (YLT) and, even as Jannes and Jambres stood against Moses, so also these do stand against the truth, men corrupted in mind, disapproved concerning the faith;
Cross Reference Acts 8:21 in Macuna 21 Dios ĩ tiro riojo queno tʉoĩagʉ̃ meje ña mʉ. Ito bajiri gʉa rãca mʉ moariseoni meje ña iti.
Acts 13:8 in Macuna 8 Cumuama Bernabé, Saulo ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩayijʉ. Ĩ cumu griego ocana Elimas wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Ito gagʉ ʉjʉ ĩna bʉsirise tʉore ãmobisijʉ cumu. Ito bajiri, “Ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbesa mʉ”, yiyijʉ cumu iti cʉto gagʉ ʉjʉre.
Acts 15:24 in Macuna 24 Ado bajiro oca tʉocʉ gʉa. Coriarã ado gãna mʉa tʉ ejacõri ʉsirioro yiñi ĩna. Ĩnare cõabiticʉ gʉa. Riojo gotimenati mʉa tʉoĩarise wisaroca yiñi ĩna. ‘Ʉ̃mʉgʉ̃re mʉa wiro tabeja, ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdi jeobeja, Jesure tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa’, yi rʉoñi ĩna mʉare. Ito bajiro ĩna gotibojarocati, ‘Itire gotitẽña mʉa’, yi cõabiticʉ gʉa mʉa tʉjʉ ĩnare.
Romans 1:28 in Macuna 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
Romans 16:18 in Macuna 18 Mani Ʉjʉ Cristore yiari meje moama ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Ĩna bʉsija, bʉroti quenarise bajiro ruyua. Quenarise meje ña iti. Ito bajiri queno tʉo masimena ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbojama ĩna.
2 Corinthians 11:13 in Macuna 13 Diore moa ĩsirã meje ñama ĩnaõna. “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yibojama ĩna. Rʉo jairã ñama ĩna. “Cristo oca riasotoni ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉoama ĩna.
2 Corinthians 13:5 in Macuna 5 “¿Riti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñati yʉ?” yi tʉoĩaña mʉa. “¿Riti Cristo yʉ ya ʉsijʉ quedi sãja ecorʉ ñati yʉ?” yi tʉoĩaña mʉa. “Cristo yʉ ya ʉsijʉ quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩabeja, Cristore tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa.
Galatians 1:7 in Macuna 7 Dios oca riti ña riojo gotire gaye. Ñe gaje oca bʉto bʉsa quenasarise manoja. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrena sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ñejʉana gaje manire maso masibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati mʉa tʉ gãna ricati mʉare oca riasorã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna robo bajiro mʉa tʉoĩajaro yirona, mʉare ʉsirio coderã yirãji ĩna.
Galatians 2:4 in Macuna 4 Gãjerãma, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yi rʉorã Titore wiro ta rotibojacã ĩna. “¿No bajiro yati, Jesure tʉorʉ̃nʉrã? Ito yicõri, ¿bʉcʉrã masa rotire cʉdiati ĩna?” yi seniĩarona, gʉare rʉorã gʉa rãca minijuacã ĩna. Gʉa rãca minijuacõri, “Bʉcʉrã masa ĩna yisotiro bajiro yirʉja manire”, yibojacã ĩna gʉare.
Ephesians 4:14 in Macuna 14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani.
2 Thessalonians 2:9 in Macuna 9 Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ masirise jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito bajiri bʉto ĩ masirisena ejagʉ yiguĩji ĩ. Tiyamani ĩocõri masare rʉogʉ yiguĩji ĩ.
1 Timothy 1:19 in Macuna 19 Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. Mʉ tʉoĩarise quenarise mʉre iti gotija, tʉorʉ̃nʉña mʉ itire. Coriarã ñama ĩna tʉoĩarise iti gotibojarocati tʉorʉ̃nʉmena. Ito bajiro yicõri Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãma ĩna.
1 Timothy 4:2 in Macuna 2 Ĩnare riasori masa ado bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna. “Rʉorã ya mani”, yi masibojarãti ĩnare rʉorã yirãji ĩna. “Ñeñaro yirã ña mani”, yi masibojarãti itire tʉoĩacõri bojori bʉjamenaji ĩna.
1 Timothy 6:5 in Macuna 5 Ñeñarise tʉoĩarã ñari masa rãca oca josasotiama ĩnaõna. Oca riojo ñasarisere masirã meje ñama ĩna. “Dios oca masare mani riasoja niyeru jairo bʉjarã yirãji mani”, yi tʉoĩama ĩna. Ito bajiro yirã rãca baba cʉtibesa.
2 Timothy 4:15 in Macuna 15 Roya ĩre, mʉre cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji gajea. Oca ñasarise mani riasorisere bʉto ti teami ĩ.
Titus 1:10 in Macuna 10 “Jãjarã ñarãji mʉa tʉ ricati riti tʉoĩacõri mʉre cʉdi ãmomena”, yi tʉoĩa yʉ. Rocati bʉsicõri gãjerãre rʉorãji ĩna. “Judio masa bʉcʉrã rotire mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ñama bʉto bʉsa masare rʉorã.
Titus 1:16 in Macuna 16 “Diore masirã ña gʉa”, yibojarãti, gãjerãre ti terãji ĩna. Diore cʉdimenaji ĩna. Ito bajirã ñari disejʉa quenarise yimenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Diore masirã meje ñama ĩna”, yi ti masia mani.
2 Peter 2:1 in Macuna 1 Ito bajibojarocati gãjerãma rʉore oca gotiyijarã ĩna. “Diore goti ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉoyijarã ĩna. Adi rʉmʉri cʉni mʉa wato ñarãji ĩnare bajiro rʉo jairã. “Dios oca riojo gotirã ña gʉa ĩja”, yi riaso rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro riaso rʉocõri Jesucristo ocare masa ĩna jidicãroca yirã yirãji ĩna. Iti gaye riti meje rʉorã yirãji ĩna. “Manire goda ĩsirʉ meje ñami Jesucristo”, yi rʉorã yirãji. Ito yicõri, “Mani Ʉjʉ meje ñami ĩ”, yirã yirãji ĩna. Riojo meje riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, yoari mejeti ruyuriogʉ yiguĩji Dios ĩnare.
2 Peter 2:14 in Macuna 14 Gãji manojore ticõri, “Iso rãca yi aje ãmoa yʉ”, yi tʉoĩama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩa ʉyama ĩna, rʉore oca riasori masa. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena. Itire ti tebiquĩji Dios”, yi rʉoama ĩna, Diore queno masimenare goti rʉorã. Gãjerã ya gajeonire ti ʉocõri itire bʉja ãmorã tʉoĩarãji ĩnaõna. Ito bajiri rʉore oca goticõri josari mejeti gãji ya gajeoni bʉjama ĩnaõna. Ito bajiro ĩna yi ñaja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
1 John 2:18 in Macuna 18 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto. Cristo wajacʉ ĩ wadire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Gãjerã Cristo wajana jãjarã ejacoama ado ĩja. Ito bajiri, “Sõmejeti ña sʉsari rʉmʉ iti ejaroto”, yi tʉo masia mani.
1 John 4:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ mairã mʉa. “Diore yiari bʉsia yʉ”, yirã ĩna ñabojarocati queno ĩnare tʉo sʉyamenaji mani. Socari masa jãjarã ñarãji adi sitajʉre. “Diore bʉsirã ña gʉa”, yibojama ĩna. Dios rĩa ĩna ñajama, queno rʉore oca mano gotirã yirãji ĩna. Ito bajiri queno tʉo masiña mʉa.
Jude 1:18 in Macuna 18 Ado bajiro gotiyijarã ĩna: “Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa ñarã yirãji. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarã yirãji ĩna”, yiyijarã Jesucristo oca goti ucuri masa.
Revelation 2:6 in Macuna 6 Coji gaye queno ya mʉa yʉ tija. Nicolaítas cʉto gãna ñeñaro ĩna yirisere ti tea mʉa. Yʉ cʉni ĩna ñeñaro yirisere ti tea.
Revelation 2:14 in Macuna 14 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa Pérgamo gãna coriarã, Balaam ĩ riasorisere jidicã ãmobea mʉa. Ĩ ñami Balacre ado bajiro riasorʉ: ‘Ĩnamasi meni rujeoanare bare ecabojare gaye mʉa Israel sita gãna baja quena. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja quena ña’, yi riasoñi Balaam. ‘Mʉa wato coriarã ñama ĩ riasorisere jidicã ãmomena’, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
Revelation 2:20 in Macuna 20 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa tʉ gago Jezabel wame cʉtigo ñeñaro iso bʉsija ticõa mʉa. Ado bajiro rʉore oca bʉsiamo iso: ‘Diore yiari bʉsia yʉ. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja, no yibea. Masa ĩnamasiti meni rujeoanare bare ĩna ecare mʉa baja, no yibea’, yire oca goti rʉoamo iso. Ito bajiro iso yija tʉocõri, yʉre moa ĩsiri masa tʉo wisama ĩja.