2 Timothy 3:16 in Macuna 16 Dios oca tuti ucagoana ĩna tʉoĩa rujeore meje ucayijarã ĩna. Ĩna tʉoĩarisejʉ Dios ĩ gotire riti ucayijarã. Ĩ oca tuti ña mani riasotiroti. Itire riasoticõri oca riojo ñasarise masia mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ cʉni”, yi masia mani. “Yʉ ñeñaro yirise jidicãcõri, queno ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masia mani. Ĩ ocare riasoticõri Dios ĩ ãmorise quenarise moa masia mani.
Other Translations King James Version (KJV) All scripture is given by inspiration of God, and is profitable for doctrine, for reproof, for correction, for instruction in righteousness:
American Standard Version (ASV) Every scripture inspired of God `is' also profitable for teaching, for reproof, for correction, for instruction which is in righteousness.
Bible in Basic English (BBE) Every holy Writing which comes from God is of profit for teaching, for training, for guiding, for education in righteousness:
Darby English Bible (DBY) Every scripture [is] divinely inspired, and profitable for teaching, for conviction, for correction, for instruction in righteousness;
World English Bible (WEB) Every writing inspired by God{literally, God-breathed} is profitable for teaching, for reproof, for correction, and for instruction which is in righteousness,
Young's Literal Translation (YLT) every Writing `is' God-breathed, and profitable for teaching, for conviction, for setting aright, for instruction that `is' in righteousness,
Cross Reference Matthew 13:52 in Macuna 52 Gʉa ito bajiro yija, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ gʉare: —Mʉa coriarã iti rʉmʉjʉ maji, bʉcʉrã oca riasori masa ñayijarã. Adocãtama yʉ rãca riasotirã ña mʉa. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca yʉ rãca riasoticõri jʉaji masire gaye ña mʉare. Dios oca, bʉcʉ mʉa tʉogore cʉni ña mʉare. Bʉcʉ oca, Dios oca mame cʉni masia mʉa. Ito bajiri gajeoni seorajʉ bʉcʉ gaye mame gaye cʉni bese masirã bajiro bajirã ña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 21:42 in Macuna 42 Jesujʉa ado bajiro yiquĩ ĩnare: —¿Dios oca tuti tiĩabeati mʉa? Ado bajiro gotia iti tuti: Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagãre cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ñayijʉ itiga ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, menire ma. Ito bajiro ãmoñi Dios mani Ʉjʉ. Ito bajiri itire masicõri bʉto tʉoĩa wanʉa mani, yi gotia Dios oca. Ito bajiro yiñi Dios, yʉre rẽtaroti tʉoĩa yugʉ.
Matthew 22:31 in Macuna 31 ¿Masa ĩna godaja bero mʉcana tʉdi catirã yirãjida ĩna mʉcana? yija, Dios oca tuti tiya. Dios oca tuti gaye ti jeorã meje ña mʉa. Ĩmasiti ado bajiro gotiami ĩ oca tutina:
Matthew 22:43 in Macuna 43 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉa tʉoĩaja, ¿no yija David ñayorʉ ĩre tʉoĩagʉ̃, “Yʉ Ʉjʉ”, yiyijari? Tite mʉa. Ado bajiro ucañi David ñayorʉ. Espíritu Santo ĩ rãca ĩ ñajare ado bajiro ucañi ĩ:
Matthew 26:54 in Macuna 54 Ito bajibojarocati ĩre senibicʉ yigʉja yʉ. Yʉre ĩna ñiajare ito bajiro gotia Dios oca. “Ito bajiroti rẽtaro yiroja”, Dios ĩ yicãre ñari, ito bajiroti bajiro ya yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 26:56 in Macuna 56 Jeyaro yʉre rẽtaroti Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro ya, yiquĩ Jesús ĩre ñiacãnare. Jesure ĩna ñiaja ticõri, rudicoacʉ gʉa. Jesús sĩgʉ̃ti ĩna rãca tujaquĩ.
Mark 12:24 in Macuna 24 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Dios oca tutire masibea mʉa. Ĩ masirisere cʉni masibea mʉa. Ito bajiri masibiticõri, wisa mʉa.
Mark 12:36 in Macuna 36 Jane mejejʉ Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena ado bajiro ucañi David ñayorʉ: Cristo, Dios cõarʉ yʉ Ʉjʉ ñami ĩ. Ĩ ñicʉjʉ yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ ñami Cristo, yi ucañi David ñayorʉ. Gaje uca remoñi David: Yʉ Ʉjʉ Cristore ado bajiro gotiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rujiya. Mʉ wajanare mʉ rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David.
John 3:20 in Macuna 20 Ñeñaro yirã ñarocõti busurise ti teama ĩna. Ito bajiri busurise rʉcogʉ yʉ ñajare, yʉre boca ãmimenaji ĩna. Ĩna ñeñaro yirise goabe yirona yʉre boca ãmimenaji ĩna.
John 10:35 in Macuna 35 “Dios oca riojo ñasarise ña”, yi tʉoĩa mani. Ĩ oca tʉorʉ̃nʉanare, “Yʉ bajiroti bajirã ña mʉa cʉni”, yiñi Dios ĩ oca tutina.
Acts 1:16 in Macuna 16 —Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Jane mejejʉ mani ñicʉ David ñayorʉ, Espíritu Santo ĩ rotija ucayoñi, Judas ĩ ñarotire. “Jesure ĩna ñiatoni gotigʉ yiguĩji Judas wame cʉtigʉ”, yi tʉoĩa yugʉ ito bajiro ucañi David ñayorʉ. Iti ĩ ucayore bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro rujeayijʉ Dios ĩ bʉsire. Tʉote mʉa, yiyijʉ Pedro ĩnare.
Acts 18:25 in Macuna 25 Gãjerã Jesús oca ĩna riasoja, queno tʉogorʉ ñayijʉ ĩ. Juan masare ĩ idé gure gaye masiyijʉ ĩ. Ito bajibojarocati Jesús gayere jeyaro rẽtare gaye masi jeobisijʉ ĩ maji. Queno oca sẽo wanʉ quenaro masare bʉsiyijʉ ĩ. Jeyaro Jesús ocare masibitibojagʉti queno Jesús ocare riasoyijʉ ĩ.
Acts 20:20 in Macuna 20 Ito bajiro judio masa yʉre ĩna cʉníbojarocati Jesús oca mʉare goti tarojobiticʉ yʉ. “Dios oca tʉocõri queno ñarã yirãji”, yirocʉ iti oca mʉare goticʉ yʉ. Ito bajiri jeyaro mʉare gotisoticʉ yʉ. Mʉa minijua ñarojʉ ito yicõri mʉa ya wirijʉ cʉni mʉare gotisoticʉ yʉ.
Acts 28:25 in Macuna 25 Gãjerãma sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabiticõri wagocoacã. Ito bajijare ado bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare: —Isaíasna sʉoriti queno gotiñi Espíritu Santo mani ñicʉsabatiare. “Ado bajiro yami Dios”, yi gotiñi Espíritu Santo Isaíasre.
Romans 2:20 in Macuna 20 “Tʉo masimenare, ito yicõri rĩaca bajiro tʉoĩarãre cʉni riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Dios rotirise masicõri, jeyaro ñasarise masia gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
Romans 3:2 in Macuna 2 “Judio masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja quena ña. Jaje gotirena sʉoriti judio masʉ ñasagʉ ñare ña. Cajero goroama judio masare ĩ oca cõañi Dios.
Romans 4:23 in Macuna 23 Abraham ĩ sĩgʉ̃re yiari meje ucare ñayija iti.
Romans 15:4 in Macuna 4 Jane mejejʉ Dios ĩ bʉsigore ucare ñayija. Quenarisejʉa mani yi riasotitoni bajiyija iti. Ito bajiri itire mani riasotija, ñeñaro tõbʉjabojarãti ʉsiriomenati ñemecʉticõrãji mani. Ito yicõri queno wanʉ quenarã yirãji mani. “Dios ĩ goticãdo bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, queno wanʉ quenarã yirãji mani.
1 Corinthians 12:7 in Macuna 7 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari, Diore mani moa ĩsi masiroca yami ĩ. Ito bajiri, “Espíritu Santo quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãmeri mani ejabʉatoni ricati riti moare cũñi Espíritu Santo manire.
Galatians 3:8 in Macuna 8 Jane mejejʉ iti gaye gotisʉoyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ito yicõri judio masa meje ñarã Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gaye gotisʉoyijʉ Dios. “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre: “No gãji mʉ robo bajiro yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
Ephesians 4:11 in Macuna 11 Ĩti ñami queno mani moa masiroca yigʉ. Tite mʉa. Mani coriarãre ĩ oca mani goti ucutoni cũñi. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa mani ñatoni cũñi Cristo. Gãjerã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ejabʉa masiama ĩna. Gãjerã queno Jesucristore masirãre ũmatã ña masiama ĩna. Ito yicõri gãjerã queno masare ĩna riaso masiroca yiñi Cristo.
Ephesians 5:11 in Macuna 11 Diore masimena, rãitĩarojʉ ñarã bajiro ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisere ti wanʉbiquĩji Dios. Ĩ tʉ waja bʉjamenaji ĩna. Ito bajiri ĩna rãca ñeñaro yibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Ñeñaro yirãre Dios oca ĩnare goti masioña, “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” ĩna yi tʉo masitoni.
2 Timothy 2:25 in Macuna 25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea.
2 Timothy 4:2 in Macuna 2 Dios oca masare riaso ñasotiya. Masa ĩna tʉo ãmoja, ĩna tʉo ãmobeja cʉni oca ñasarise riaso jidicãbesa. “Ñeñaro yirã ña gʉa”, masa ĩna yi masitoni ĩnare riasoya. Ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmomenare goti quenoña. Dios oca masare riasocõri ĩna oca sẽoroca yiya. Coji Dios ocare ĩna tʉo masibitibojarocati ĩnare junisinibesa mʉ. Ʉsiriobicʉti ĩnare Dios oca riasosotiya.
Hebrews 3:7 in Macuna 7 Ito bajiri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ado bajiro gotiami ĩ, Dios oca tutina: Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena.
Hebrews 4:12 in Macuna 12 Sẽorise ña Dios oca. Ito yicõri adi rʉmʉri mani tʉoroti ña Dios oca. Sarera jãi jʉa dʉja odiri jãi robo bajiro bajia Dios oca. Ito bajicõri, “Mani ya ʉsijʉ quedi sãjaroja Dios oca mani tʉorʉ̃nʉja. Jeyaro mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩarisere masiguĩji Dios. Mani yeyoro mani tʉoĩarisere cʉni masiguĩji Dios. ‘Ija ito bajiro yicʉja yʉ’, mani yirise cʉni masi jeoguĩji Dios. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja, ‘Ito bajiro bajia yʉ’ ”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 11:1 in Macuna 1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja ado bajiro tʉoĩarã yirãji mani. “Dios ĩ yiro bajiroti yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ija yʉre ĩ ĩsiroti itire tibitibojagʉti boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ”, ya mani Diore mani tʉorʉ̃nʉja.
2 Peter 1:19 in Macuna 19 Iti rẽtaja tigorʉ ñari, “Diore goti ĩsiri masa ñaro bajiroti queno yi ucayoñi ĩna”, yi tʉoĩa yʉ ĩja. Ito bajiri ĩna ucayorere mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩna ucayore mani queno riasotija, “Ado bajiro yʉ yire ãmoami Dios”, yi tʉo masirã yirãji mani. Ado bajirojʉa bajia. Rãitĩarojʉ sĩaticõri mani waja, wa masirãji mani. Ito bajiri guijorojʉ wamenaji mani. Itire bajiroti Dios oca mani riasotija, ĩre cʉdirã yirãji mani. Ito yicõri guijoro rʉore oca gotirãre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito bajiri Jesucristo ĩ tʉdi ejaroto riojʉa, Dios ocare riasotirã riti ña yurʉja manire. Ito bajiri Jesús eja wacʉti mani tʉo masibitire mani tʉo masi jediroca yigʉ yiguĩji.