Cross Reference Matthew 7:22 in Macuna 22 Iti rʉmʉ iti ejaroca jãjarã ado bajiro yibojarã yirãji: “Gʉa Ʉjʉ mʉ rotire rãca riti Dios oca bʉsisoticʉ gʉa. Mʉ rotire rãca rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõacʉ gʉa. Ito yicõri mʉ wame rãca jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yibojarã yirãji ĩna yʉre.
Matthew 12:21 in Macuna 21 “Ĩti ñami masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ”, yi tʉoĩa wanʉ yurã yirãji masa jeyaro, yi gotia Dios oca tuti, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
Matthew 24:36 in Macuna 36 ’“Iti rʉmʉ itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji Jesús”, yirã mama. Ángel mesa cʉni masimenaji ĩna. Dios Macʉ ñabojagʉti, “Itocõ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibea yʉ cʉni. Yʉ Jacʉ Dios ĩ sĩgʉ̃ti masiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
Luke 10:12 in Macuna 12 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Iti cʉto gãna mʉare boca ãmimena, Sodoma cʉto gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã, yirãji ĩna, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 23:46 in Macuna 46 Ito bajiroca Jesús ado bajiro awasãyijʉ: —Cʉna, yʉ ya Ʉsi ãmiña mʉ ĩja, yiyijʉ Jesús Diore. Ito yi tĩogʉ̃ti ʉsi jedicoayijʉ.
John 6:39 in Macuna 39 Ado bajiro ãmoami yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ. Yʉre ĩ ĩsiana, sĩgʉ̃ ĩ godare ãmobeami ĩ. Sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yʉ yire ãmoami ĩ.
John 6:44 in Macuna 44 Noa yʉre boca ãmimenaji, Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ yʉre ĩna boca ãmiroca ĩ yibeja. No yʉre boca ãmirãre sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
John 10:28 in Macuna 28 Ĩna catitĩñaroca ya yʉ. Ito bajiri coji godacoa yimenaji ĩna. Sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽmabicʉ yiguĩji.
John 17:11 in Macuna 11 ’Mʉ rãca ñagʉ̃ wacʉ ya yʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃rore wagogʉ ya yʉ ĩja. Yʉ rãca riasotirãma adi macãrʉcʉ̃rojʉ tujarã yama. Cʉna, ñeñarise yiĩabicʉ ña mʉ. Ãna yʉre mʉ ĩsianare mʉ masirisena ĩnare tirʉ̃nʉma. Mani sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ña. Manire bajiroti ĩna cʉni sĩgʉ̃re bajiro ĩna tʉoĩatoni ĩnare tirʉ̃nʉña.
John 17:15 in Macuna 15 Adi macãrʉcʉ̃rojʉre ĩnare mʉre ãmigo rotibea yʉ. Ado bajirojʉa mʉre senia yʉ: “Ĩnare camotaya rʉ̃mʉ́ ʉsirioro ĩnare yibe yirocʉ”, ya yʉ mʉre.
Acts 7:59 in Macuna 59 Ĩna gʉ̃ta rearotototi, Jesure ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban: —Jesús, yʉ Ʉjʉ yʉ ya ʉsire boca ãmiña mʉ, yiyijʉ Esteban.
Acts 9:16 in Macuna 16 Yʉre cʉdigʉ ñari jaje ĩ tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã. Ĩ tʉ coji wasa mʉ, yiyijʉ Jesús Ananíasre.
Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Acts 13:50 in Macuna 50 Ito bajibojarocati judio masama Pablo, Bernabé rãca ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa codeyijarã. Ito bajiri oca meni ãmorã, iti cʉto gãna ñasarãre ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã romia ñasarãre cʉni gotiyijarã. Bernabé Pablore masa ĩna ʉsirio coderoca yiyijarã judio masa. Ito bajiri judio masare tʉorʉ̃nʉcõri Pablo mesare bucõayijarã iti cʉto gãna.
Acts 14:5 in Macuna 5 Ito yicõri judio masa, judio masa meje cʉni, ʉjarã robo bajiro tʉoĩacõri Pablo mesare oca menicõri, “Ĩnare gʉ̃tana rea sĩarʉja mani”, yiyijarã ĩna.
Acts 21:13 in Macuna 13 Ito bajiro gʉa yibojarocati Pablojʉama ado bajiro cʉdiquĩ: —Otibesa mʉa. Mʉa otija ticõri, bojori bʉja yʉ. Ito bajibojagʉti yʉ tʉoĩarise ñaro bajiroti bajiro yiroja. Yʉre ĩna sia ãmoja, “Siabesa mʉa”, yibicʉja yʉ. Mani Ʉjʉ Jesure yʉ tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñajare Jerusalénjʉ yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, wanʉ quenaro godabogʉja yʉ, yiquĩ Pablo gʉare.
Acts 21:27 in Macuna 27 Sʉsari rʉmʉ ejaroca judio masa Asia sita gãna Dios ya wijʉ Pablo ĩ ñaja tiyijarã. Ĩre ticõri, Pablore junisinijaro adi cʉto gãna yirona, masare oca riawʉsoyijarã ĩna. Ito yi Pablore ñiacõri ado bajiro masare bʉsiyijarã ĩna:
Acts 22:21 in Macuna 21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
Romans 1:16 in Macuna 16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ.
Romans 5:4 in Macuna 4 Ito bajiro mani bajija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Dios ĩ yija, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa yucãrãji mani.
Romans 9:33 in Macuna 33 Itire ĩ oca tutina ado bajiro bʉsiami Dios: Sión wame cʉtiri cʉtojʉ Cristore cũa yʉ. Gʉ̃tagã camotado bajiro bajigʉ Cristore cũa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja camotagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri yʉ tʉ eja masimena yirãji ĩna. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabicʉ yiguĩji. Wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti gotiyijʉ ĩ oca tutina, jane mejejʉti.
Romans 15:12 in Macuna 12 Isaías ñayorʉ ado bajiro ucañi: Isaí ñayorʉ janerãbatia janami sĩgʉ̃ rujeagʉ yiguĩji. Judio masa meje ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirã yirãji ĩna, yi ucare ñayija.
1 Corinthians 3:13 in Macuna 13 Masa tiro riojo Dios ĩ beseri rʉmʉ mani moagoado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Iti rʉmʉ jea ʉ̃jʉrise ejaro yiroja. Mani moagore quesoĩaro ejaro yiroja iti. Mani moagore quenarise iti ñaja, ʉabeto yiroja. Ñeñarise iti ñaja, ʉa jedicoaro yiroja.
Ephesians 1:12 in Macuna 12 Gʉa judio masama, mʉa riojʉajʉ Cristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Gʉare besecõri, Jesucristore gʉa rʉ̃cʉbʉoroca yiñi Dios. “Rẽtoro queno yigʉ ñami Dios. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, gʉa yi rʉ̃cʉbʉotoni gʉare cũñi Dios.
Ephesians 3:1 in Macuna 1 Yʉ ña Pablo, Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Mʉa judio masa meje ñarãre Jesucristo oca yʉ riasoja ticõri, ado tubiara wijʉ yʉre cũama ĩna. Adocãta Dios ñarã mʉa ñajare mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ.
Philippians 1:20 in Macuna 20 Jesucristo ĩ cũrʉ ñari, ija ĩ tiro riojo bojo ãmobea yʉ. Yʉ tʉoĩa yurise, yʉ ãmorise cʉni yʉ tʉoĩa yuja, ado bajiro bajia. Oca sẽocõri Cristo ocare riti riasosoti ãmoa yʉ. Tubia ecorʉ yʉ ñaja, tubia ecorʉ meje yʉ ñaja cʉni, yʉre ticõri Cristore masa ĩna rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ. Yʉre ĩna bucõaja cʉni yʉre ĩna sĩaja cʉni no yibea yʉre. Cristore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoja iti ña yʉre ñasarise.
Philippians 3:8 in Macuna 8 “Bʉcʉrã rotire ñasarise ñaroja”, yigobojarʉ ñari, mani Ʉjʉ Jesucristore yʉ masija bero, “Ñasarise ña iti”, yi tʉoĩabea yʉ adocãta ĩja. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ñejʉa gaje ñasarise ma. Iti rʉmʉ yʉ tʉorʉ̃nʉbojare jidicã jeocõcʉ yʉ. “Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉcʉja yʉ ĩja”, yirocʉ iti rʉmʉ yʉ tʉorʉ̃nʉbojare jidicãcʉ yʉ.
Philippians 3:10 in Macuna 10 Bʉto bʉsa Cristore masi ãmoa yʉ. Iti ña yʉre ñasarise. Ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yicõri, ĩ masirise ĩoñi Dios. Yʉ ĩre cʉdi masitoni, ĩ masirisena yʉre ĩ ejabʉare ãmoa yʉ. Diore cʉdi ãmogʉ̃, ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati, ĩnare camotabisijʉ Jesucristo. Ĩre ĩna sĩabojarocati, camotabisijʉ. Diore riti cʉdi ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati, ĩre bajiro Diore riti cʉdi ãmoa yʉ cʉni.
Philippians 3:21 in Macuna 21 Mani ya rujʉ godari rujʉre gaje rujʉ godabiti rujʉna manire wasoagʉ yiguĩji Cristo. Ĩ ya rujʉ ñasari rujʉ bajiri rujʉna manire wasoagʉ yiguĩji ĩ. Bʉto masigʉ̃ ñari, ñejʉa ĩ roti masibiti ma ĩre. “Ĩ masirisena mani ya rujʉre wasoagʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
1 Thessalonians 2:16 in Macuna 16 “Mʉare cʉni maso ãmoami Cristo”, judio masa mejere cʉni gʉa goti ãmobojarocati gʉare camotacã judio masa. Ito bajiro ĩna yija bʉto bʉsa seti cʉtirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ti junisinicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirã tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna”, yi tʉoĩacãguĩji Dios.
1 Thessalonians 5:4 in Macuna 4 Iti ocare tʉo masimena meje ña gʉa ñarã mʉa. Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti ʉcamena yirãji mani. Riniri masʉ ĩ ejaja masa ĩna ʉcaro bajiro ʉcamena yirãji mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarotire bocaticãrã yirãji mani.
1 Timothy 6:20 in Macuna 20 Tʉoya Timoteo mʉ. Ĩ oca riasojaro yirocʉ, mʉre cũñi Dios. Ito bajiri ĩ mʉre cũrʉ ñari queno riasoya. Rocati masa ĩna tʉoĩa rujeorere tʉorʉ̃nʉbesa. Ñe waja ma iti. Ito bajiro bʉsirã rãca gãmeri tʉoĩa bʉsibesa. “Bʉto masire gaye riasorã ya gʉa”, yirãre tʉorʉ̃nʉbesa. Ito bajiro yibojarãti oca ñasarise meje riasoama ĩna.
2 Timothy 1:8 in Macuna 8 Mani Ʉjʉ Jesucristore bʉsi ejabʉagʉ, “Masare masogʉ̃ ñami ĩ. Ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ”, yibojobesa. Masare Jesucristo oca yʉ riasore waja ado tubia ecorʉ ña yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati, “Pablo ñami yʉ baba”, yibojobesa. “Pablo ĩ tʉoĩa bʉjatobitiro bajiro bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩa güibesa. Jesucristo oca quenarise mʉ masare riasobojarocati co rʉmʉ mʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati mʉ ñemecʉti masitoni mʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
2 Timothy 1:18 in Macuna 18 “Ado Efesojʉ Pablo ĩ ñaroca queno ejabʉaquĩ Onesíforo”, yi masigʉ̃ja mʉ. Yʉre ĩ queno yire waja ĩre queno yijaro mani Ʉjʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ seniri rʉmʉ ĩre ti maijaro Dios.
2 Timothy 2:9 in Macuna 9 Iti oca masare yʉ riasore waja ado tubiara wijʉ tʉoĩa bʉjatobiti ña yʉ. Ñeñaro yigʉre bajiro come mana yʉre siacã ĩna. Come mana yʉre ĩna siabojarocati Dios ocareama camota masimenaji ĩna.
2 Timothy 3:10 in Macuna 10 Ĩna robo bajigʉ meje ña Timoteo mʉáma. Masare yʉ riasorise gaye queno masia mʉ. “Ito bajiro ñasotigʉ ñami Pablo”, yʉre yi masia mʉ. “Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ ãmorise riti yi ãmoami Pablo”, yi masigʉ̃ja mʉ yʉre. “Masare ʉsirioro yigʉ meje, ĩnare ti maigʉ̃ ñami Pablo”, yʉre yigʉja mʉ. “Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti Dios oca masare riaso jidicãbisĩ Pablo”, yʉre yi masigʉ̃ja mʉ.
2 Timothy 4:8 in Macuna 8 Ito bajiri ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉ jidicãbitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Queno yigoana ĩna jesari bedo bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni. Masare ĩ ti beseri rʉmʉ yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩ. Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji ĩ. Yʉre riti meje waja yigʉ yiguĩji ĩ. No Jesucristore tʉo maicõri ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocatirãre cʉni queno waja yigʉ yiguĩji ĩ.
2 Timothy 4:16 in Macuna 16 Oca quenori masa tiro riojo, “Ñe seti ma yʉre”, yʉ yi ejasʉocati rʉmʉ sĩgʉ̃ yʉre bʉsi ejabʉagʉ maniquĩ. Yʉ rãca ñabojarã yʉre jidicãcã. Ito bajiro yʉre ĩna ñeñaro yibojarocati, “Ĩnare waja senibitijaro Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
Hebrews 2:18 in Macuna 18 Mani robo rujʉ cʉticõri tõbʉjañi Jesús. Ĩre cʉni, ñeñaro ĩ yitoni ĩre rotiĩabojañi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. Ito bajiro ĩ yibojarocati ñeñaro yibisijʉ Jesús. Ito bajiri mani tõbʉjaja manire ejabʉaguĩji Jesús. Ito yicõri mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ manire ĩ roti ãmoja manire ejabʉaguĩji Jesús.
Hebrews 7:25 in Macuna 25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 12:2 in Macuna 2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ.
1 Peter 1:5 in Macuna 5 Diore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, ĩ masirisena manire codegʉ yiguĩji. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, catitĩñarojʉ mani ejatoni. Ito bajiro ĩ yijare sʉsari rʉmʉ jeyaro quenarise ĩ seo cũre manire ĩsi jeorocʉ ñacãgʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Peter 1:20 in Macuna 20 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ, manire yiari ĩ Macʉre cõarocʉ tʉoĩa yucãyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja, “Yʉre masorocʉ ejañi Cristo”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 4:16 in Macuna 16 Ito bajibojarocati Jesucristo ñarã ñari mani tõbʉjaja bojori bʉjabitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja mani Diore. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yagʉ yʉ ñaroca yʉre yiyija mʉ. Itire bʉto wanʉa yʉ”, yirʉja mani Diore.
1 Peter 4:19 in Macuna 19 Itire masicõri quenarise riti yitĩñarʉja manire. Tõbʉjarã ñabojarãti, “Iti ña Dios ĩ ãmorise”, yi tʉoĩacõri, quenarise riti yirʉja manire. Dios manire rujeorʉ, manire jidicãbiquĩji. Ito bajiri tõbʉjarã ñabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. “Ĩ yiado bajiroti yʉre codegʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja mani.
Jude 1:24 in Macuna 24 Itire tʉoĩacõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsirʉja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ robo bajiro masigʉ̃ mami. Gʉa Ʉjʉ Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti gʉare masoyija mʉ. Ito yicõri gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉa masigʉ̃ja mʉ. Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca, ‘Mʉa ñeñaro yirise waja, waja ruyuriobea mʉa’, yi ti gotigʉ yigʉja mʉ gʉare. Ito bajiri mʉ ñarojʉ ejacõri mʉ rãca queno wanʉ quenarã yirãji mani. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ. Ñe mʉ masibitigore ma mʉre. Ito yicõri ñe mʉ roti masibitigore ma mʉre. Ito bajiro bajiyija mʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉ rujeoroto riojʉa. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiro bajigʉti ña mʉ. Ito bajicõri ito bajigʉti ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ”, yirʉja mani, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Itocõ ña.