2 Corinthians 8:9 in Macuna 9 “Manire ti maicõri manire goda ĩsiñi mani Ʉjʉ Jesucristo”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Dise rʉyabeto rʉcogʉ ñabojagʉti manire ti maicõri ĩ rʉcorise jidicãyijʉ. Adi sita ejagʉ bojoro bʉjagʉ robo bajiro ñayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ bajijare catitĩñarã yirãji mani. Manire ĩ queno yirajʉna sʉoriti ñejʉa rʉyabetoja manire.
Other Translations King James Version (KJV) For ye know the grace of our Lord Jesus Christ, that, though he was rich, yet for your sakes he became poor, that ye through his poverty might be rich.
American Standard Version (ASV) For ye know the grace of our Lord Jesus Christ, that, though he was rich, yet for your sakes he became poor, that ye through his poverty might become rich.
Bible in Basic English (BBE) For you see the grace of our Lord Jesus Christ, how though he had wealth, he became poor on your account, so that through his need you might have wealth.
Darby English Bible (DBY) For ye know the grace of our Lord Jesus Christ, that for your sakes he, being rich, became poor, in order that *ye* by *his* poverty might be enriched.
World English Bible (WEB) For you know the grace of our Lord Jesus Christ, that, though he was rich, yet for your sakes he became poor, that you through his poverty might become rich.
Young's Literal Translation (YLT) for ye know the grace of our Lord Jesus Christ, that because of you he became poor -- being rich, that ye by that poverty may become rich.
Cross Reference Matthew 8:20 in Macuna 20 Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
Matthew 17:27 in Macuna 27 Ito bajibojarocati ñeñaro manire ĩna bʉsitube yirona waja yija quena. Itajurajʉ wasa. Itojʉ wai joba. Cajero basʉogʉti ĩre sĩacõri ĩ ya risejʉ niyeru cuji bʉjagʉ yigʉja mʉ. Iti niyeru cujina manire ĩna waja senija, ñarocõti tĩjacoaro yiroja iti. Iti cuji ãmicõri ĩnare waja yiya, yiquĩ Jesús Pedrore.
Matthew 20:28 in Macuna 28 Yʉ cʉni ito bajiroti ya. Gãjerã yʉre moa ĩsijaro yigʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnajʉare ejabʉagʉ wadicʉ yʉ. Jãjarãre masorocʉ wadicʉ yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ goda ĩsigʉ̃ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 6:3 in Macuna 3 Gaje ado bajiro yiyijarã ĩna: Ĩti ñami adojʉ yucʉ yijeri masʉ. María macʉ ñami ĩ. Ito yicõri Santiago, José, Judas, Simón mesa rĩjorʉ ñami ĩ. Ĩ ocabajirã romia cʉni ado gãna ñama ĩna, yiyijarã Jesús ya cʉto gãna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesure boca ãmibisijarã ĩna.
Luke 2:7 in Macuna 7 Ito bajiri iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoyijo iso ĩja. Ĩre saya werorina gũmacõri ecana ĩna baricorojʉ ĩre sãyijo iso. Canira wiri daja rẽtajare ecana wijʉ ñayijarã ĩna.
Luke 8:3 in Macuna 3 Ito yicõri gajeo Juana wame cʉtigo ñayijo. Iso ñayijo Cuza manojo. Herodes ya moari masa ʉjʉ ñayijʉ Cuza. Ito yicõri gajeo Susana wame cʉtigo ñayijo. Ito yicõri gãjerã cʉni jãjarã Jesús rãca romia wayijarã ĩna. Ĩna ejabʉa masiro bajiro ejabʉayijarã ĩna.
Luke 9:58 in Macuna 58 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairo mesa totijʉ canicã ĩna. Ito yicõri minia ĩna ya jibʉrijʉ canicã ĩna. Ito bajibojarocati yʉ Masa Rĩjorʉ, dijʉ yʉ canirijʉ ma yʉre. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
Luke 16:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jaje rʉcobojarãti yiro robo mʉa yibeja, ũmacʉ̃jʉ gaye quenarise Dios ĩ cõarise cʉni boca ãmimena yirãji mʉa.
John 1:1 in Macuna 1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
John 1:10 in Macuna 10 Adi macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñacãyijʉ ĩ Dios oca gotiri masʉ. Ĩ́na sʉoriti adi macãrʉcʉ̃rojʉ Dios ĩ menire ñabojarocati adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa ĩre ti masibisijarã maji.
John 1:14 in Macuna 14 Dios oca gotiri masʉ manire bajiroti rujʉ cʉticõri, mani wato ña ucuquĩ. Ĩti ñami masare ti maigʉ̃, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ, Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re ticõri, “Ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ĩ Jacʉre bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa mani.
John 1:17 in Macuna 17 Moisés ñayorʉna sʉoriti bʉcʉrã ĩna rotire gaye manire ejayija. Dios manire ĩ ti mairise gayeama, ĩ oca riojo ñasarise cʉni, Cristona sʉoriti manire ejayija.
John 12:30 in Macuna 30 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉre yiari meje oca ruyubʉ. Mʉare yiari, mʉa tʉotoni oca ruyubʉ.
John 16:15 in Macuna 15 Ñarocõti yʉ Jacʉ ĩ gotiro bajiroti gotia yʉ cʉni. Ito bajiri, “Yʉ riasorise boca ãmicõri, mʉa masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo”, yibʉ yʉ mʉare, yiquĩ Jesús gʉare.
John 17:19 in Macuna 19 Ĩnare yiari, mʉre riti cʉdigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉ yagʉ riti ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, mʉ oca riojo ñasarise cʉdicõri, mʉ ñarã riti ñarã yirãji ĩna cʉni, yiquĩ Jesús Diore bʉsigʉ.
Romans 5:8 in Macuna 8 Cristoama mani ñeñaro yirã ñabojarocati, manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire bʉto maiami Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 5:20 in Macuna 20 Dios ĩ rotirise jidicãñi Moisésre, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩa jeditoni. Ñeñaro mani yibojarocati, “Dioama bʉto bʉsa manire ti maiguĩji”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Romans 8:32 in Macuna 32 Ĩ Macʉre maibojagʉti, manire yiari goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri, “Riti ña. Ñe rʉyabeto, jeyaro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 11:12 in Macuna 12 Judio masa Diore ĩna cʉdibejare, jaje quenarise gaye masa jãjarãre ejayijʉ. Judio masa Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare judio masa mejere cʉni jaje quenarise gaye ejayijʉ. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoyijarã ĩna cʉni ĩja. Judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, bʉto bʉsa masa jeyarore quenarise ejaro yiroja.
1 Corinthians 1:4 in Macuna 4 Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti queno yami Dios mʉare. Ito bajiro ĩ yijare, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
1 Corinthians 15:47 in Macuna 47 Ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉre sitana rujeoyijʉ Dios. Ito bajiri adi sita gagʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ bero gagʉ Cristoama ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ ñayijʉ.
2 Corinthians 6:10 in Macuna 10 Cojireama bʉto bojori bʉja yʉ. Ito bajibojarocati Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉjama wanʉsotia yʉ. Bojoro bʉjagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati masare Dios oca yʉ riasoja, ĩna queno ñaroca ya yʉ. “Ñe macʉti ñami Pablo”, yama gãjerã yʉre. Ito bajibojarocati yʉ wanʉ quenaroca yami Dios yʉre. Ititi ña yʉ ãmorise. Ito bajiri disejʉa gaje yʉ ãmorise rʉyabea yʉre.
2 Corinthians 13:14 in Macuna 14 “Ĩnare queno yiya Cristo mʉ”, yirocʉ mʉare yiari mani Ʉjʉ Jesucristore senia yʉ. “Ĩnare maiña Dios mʉ, ito yicõri ĩna rãca ñaña Espíritu Santo mʉ”, yi seni ĩsisotia yʉ ñarã yʉ, mʉa jeyarore yiari. Itocõ ña.
Ephesians 1:6 in Macuna 6 Ito bajiro manire ĩ queno yijare, ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Gʉare quenoguti ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesure bʉto maibojagʉti gʉa ñeñaro yirise waja, ĩ waja yi ĩsitoni ĩre cõayija mʉ. Ito bajiro yicõri gʉare masoyija mʉ. Rẽtoro queno yigʉ ña mʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
Ephesians 2:7 in Macuna 7 Ito bajiro yiyijʉ Dios, queno ĩ yirise manire ĩorocʉ. “Jesucristo ñarã mani ñajare, manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios”, mani yi tʉoĩatĩñatoni, manire ĩ queno yirise ĩoñi Dios.
Ephesians 3:8 in Macuna 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
Philippians 2:6 in Macuna 6 Ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃, Diocõ masigʉ̃ ñabojagʉti adi sitajʉ wadigʉ ĩ masirise jidicãyijʉ Cristo maji.
Colossians 1:16 in Macuna 16 Ĩ́na sʉoriti dise rʉyabeto ũmacʉ̃jʉ gaye cʉni, adi sita gaye cʉni rujeoyijʉ Dios. Ruyubiti cʉni, ruyurise cʉni ĩ Macʉ rãcati rujeoyijʉ Dios. Ruyumenare, ĩna ʉjarãre cʉni rujeoyijʉ Dios, ĩ Macʉ rãcati. Ito bajiri ĩnare rujeorʉ ñari, ĩna ʉjʉ ñami Dios Macʉ. Ito bajiro yicõri ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ĩ Macʉre cũyijʉ Dios.
Colossians 1:24 in Macuna 24 Dios oca riaso ucuri masʉ ñari, bʉto wanʉa yʉ. Ito bajibojarocati ĩ oca yʉ mʉare riasoja, yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti wanʉa yʉ. Manire yiari tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo cʉni. Ito bajiri Dios oca Cristore tʉorʉ̃nʉrãre riasogʉti yʉ tʉoĩa bʉjatobitibojaja, no yibea yʉre. Tʉoĩa oca jaibea yʉ. Wanʉa yʉ. Mani ĩ ñarãre yiari tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo cʉni.
1 Timothy 6:18 in Macuna 18 Gajeoni jairãre, “Quenarisejʉa yiya mʉa”, yi rotiya ĩnare. Gajeoni bʉja ãmore rẽto bʉsaro quenarise ña queno yire. Ĩna ya niyerure tʉo maimenati gãjerãre ejabʉarona ĩna ĩsija quena.
Hebrews 1:2 in Macuna 2 Ito bero canʉ bʉsati ĩ Macʉna sʉoriti ĩ oca manire cõayijʉ Dios. Ũmacʉ̃jʉga tuti, jacajʉga tuti cʉni meniyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ Macʉna sʉoriti jeyaro adi sita gaye rujeoyijʉ Dios. Jeyaro dise rʉyabeto ĩ rʉcotoni cũyijʉ Dios ĩ Macʉre.
Hebrews 1:6 in Macuna 6 Ĩ Macʉ ñasagʉre ĩ cõara rʉmʉ ado bajiro bʉsiyijʉ Dios mʉcana: Ángel mesa ñarocõti mʉre rʉ̃cʉbʉo jedicoajaro, yi gotiyijʉ Dios.
James 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
Revelation 3:18 in Macuna 18 Ito bajiro mʉa bajirã ñajare, ado bajiro mʉare goti masioa yʉ. Quenarise yʉre mʉa moa ĩsi ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, jaje quenarise mʉa yiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ñeñarise mʉa jidicã ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, quenarise mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ya oca mʉa masi ãmoja yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, yʉ ocare queno mʉa tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ.
Revelation 21:7 in Macuna 7 No ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro ĩna yijare quenarise ĩnare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna Ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ rĩajʉa ñarã yirãji ĩna.