2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
Other Translations King James Version (KJV) In whom the god of this world hath blinded the minds of them which believe not, lest the light of the glorious gospel of Christ, who is the image of God, should shine unto them.
American Standard Version (ASV) in whom the god of this world hath blinded the minds of the unbelieving, that the light of the gospel of the glory of Christ, who is the image of God, should not dawn `upon them'.
Bible in Basic English (BBE) Because the god of this world has made blind the minds of those who have not faith, so that the light of the good news of the glory of Christ, who is the image of God, might not be shining on them.
Darby English Bible (DBY) in whom the god of this world has blinded the thoughts of the unbelieving, so that the radiancy of the glad tidings of the glory of the Christ, who is [the] image of God, should not shine forth [for them].
World English Bible (WEB) in whom the god of this world has blinded the minds of the unbelieving, that the light of the Gospel of the glory of Christ, who is the image of God, should not dawn on them.
Young's Literal Translation (YLT) in whom the god of this age did blind the minds of the unbelieving, that there doth not shine forth to them the enlightening of the good news of the glory of the Christ, who is the image of God;
Cross Reference Matthew 4:8 in Macuna 8 Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
John 1:14 in Macuna 14 Dios oca gotiri masʉ manire bajiroti rujʉ cʉticõri, mani wato ña ucuquĩ. Ĩti ñami masare ti maigʉ̃, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ, Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re ticõri, “Ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ĩ Jacʉre bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa mani.
John 1:18 in Macuna 18 Sĩgʉ̃jʉa Diore tigʉ maquĩji. Ĩ Macʉ sĩgʉ̃ti ĩre tiguĩji. Ĩ ñaguĩji ĩ Jacʉ robo bajiroti corocõ tʉoĩagʉ̃. “Ito bajiro bajigʉ ñami Dios”, mani yi masitoni, manire riasogʉ ñami Cristo.
John 8:12 in Macuna 12 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃rore busugʉ. Busurise rʉcogʉ ñari adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉo masiroca ya yʉ. No yʉre sʉyagʉti rãitĩarojʉ wa ucubicʉ yiguĩji. Ĩre sĩatitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ, ĩ queno tʉo masitoni. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús.
John 12:31 in Macuna 31 Adocãta adi macãrʉcʉ̃ro gãnare Dios ĩ beserotijʉ ejacoajʉ ĩja. Ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre, ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji Dios.
John 12:35 in Macuna 35 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, mʉa tʉo masiroca, mʉa ti masiroca cʉni yigʉ. Yoari mejeti mʉare wagogʉ yigʉja yʉ. Yʉ waroto riojʉa mʉare riasogʉ ya yʉ maji. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca riti queno riasotiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija queno tʉo masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ñeñaro yimenaji mʉa. No rãitĩarojʉ wacʉ, “Ito wagʉja yʉ”, yi masibicʉ yiguĩji. Ito bajiro yibojama ñeñaro yirã.
John 12:40 in Macuna 40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
John 12:45 in Macuna 45 Yʉre mʉa tija, yʉre cõarʉre cʉni tia mʉa.
John 14:9 in Macuna 9 Ito ĩ yijare: —Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñasʉocʉ Felipe yʉ. ¿No yija ito bajibojarocati yʉre ti masibeati mʉ maji? Noa yʉre tigoana yʉ Jacʉre cʉni tirã ñama. Ito bajiri, ¿no yija ĩre tigoana ñabojarãti, “Mʉ Jacʉre gʉa tiroca yiya”, yati mʉa yʉre?
John 14:30 in Macuna 30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
John 15:24 in Macuna 24 Ĩna tiro riojo tiyamani yʉ ĩobeja seti maniboadoja ĩnare. Tiyamani yʉ ĩoja tigoana ñama ĩna. Tigoana ñabojarãti yʉre ti tudiama ĩna. Ito yicõri yʉ Jacʉre cʉni ti tudiama ĩna.
John 16:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ Satanásre ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Diore mani tʉorʉ̃nʉja ĩ yiro bajiroti jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yiguĩji Dios, manire”, masa ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
1 Corinthians 10:20 in Macuna 20 Ado bajirojʉa mʉare yirocʉ ya yʉ: Diore masimena ĩna meni rujeorʉre ĩna ecaja, Diore ecarã meje yama ĩna. Rʉ̃mʉ́are ecarã yama ĩna. Ito bajiri ĩna rãca baba cʉticõri mʉa baja rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉorã bajiro yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yire ãmobea yʉ.
2 Corinthians 3:8 in Macuna 8 Espíritu Santo quedi sãja ecoana mani ñajare ñeñaro mani yirisere ãcabojorʉ Dios. Ito bajiri, “Bʉcʉ oca rẽto bʉsaro ñasarise ña mame oca Dios ĩ wasoare”, yi tʉoĩa mani.
2 Corinthians 3:11 in Macuna 11 Moisés ñayorʉ ĩ rotirise bʉto rʉ̃cʉbʉore ñabojaroti yoari sejabisijʉ. Mame oca Dios ĩ wasoareama jedibeto yiroja. Ñatĩñaro yiroja. Mame oca Dios ĩ wasoare mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani. Ito bajiri bʉcʉ oca rẽtoro ñasarise ña mame oca Dios ĩ wasoare.
2 Corinthians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ cʉni Dios oca tʉorʉ̃nʉ ãmobisijarã judio masa. Ito bajiri ĩ oca tibojarãti tʉo masibisijarã. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiroti bajicõama ĩna. Moisés ñayorʉ ĩ ucare ĩna tibojaja cʉni tʉo masibeama ĩna. Cristore tʉorʉ̃nʉrã riti Dios oca ticõri ti masiama ĩna.
2 Corinthians 3:18 in Macuna 18 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Ĩti ñami rẽtoro quenagʉ̃”, yi tʉo masia mani. Itire tʉo masicõri ĩre riti tʉoĩa mani. Ito bajiro ĩre tʉoĩasoticõri co rʉmʉ rʉyabeto bʉto bʉsa ĩre bajiro baji wajʉ mani. Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari Jesucristo bajiro mani baji waroca yami.
2 Corinthians 4:6 in Macuna 6 Adi macãrʉcʉ̃ro rujeo wacʉ, “Rãitĩarojʉ busuya”, yigorʉ ñami Dios. Ĩti ñami ĩ ocare mani ya ʉsijʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri, “Rʉ̃cʉbʉorʉ ñami Cristo”, yi tʉoĩa mani. Cristore ti masicõri, “Ĩ robo bajiro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani.
Ephesians 2:2 in Macuna 2 Iti rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yirã bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdibojacʉ mani maji. Ĩti ñami Diore cʉdimena ʉjʉ, Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami ñeñaro ĩna yiroca yigʉ.
Ephesians 6:12 in Macuna 12 Mani bajiro rujʉ cʉtirã rãca meje gãmeri tãrã ya mani. Rʉ̃mʉ́a tiyamana rãca gãmeri tãrã ya mani. Ĩnati ñama adi macãrʉcʉ̃ro rãitĩarojʉ ñeñaro yirã ʉjarã. Ĩna ñama ñeñaro mani yitoni manire ʉsirioro yi coderã.
Philippians 2:6 in Macuna 6 Ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃, Diocõ masigʉ̃ ñabojagʉti adi sitajʉ wadigʉ ĩ masirise jidicãyijʉ Cristo maji.
Colossians 1:15 in Macuna 15 Ñimʉjʉa Diore tigorʉ maquĩji. Ruyugʉ meje ñami Dios. Ito bajibojarocati Cristore mani masija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios”, yi masirãji mani. Ñatĩñagʉ̃ ñami Cristo. Adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉa ñacãyijʉ Cristo.
1 Timothy 1:11 in Macuna 11 Jesucristo oca quenarise iti ña ñasarise. Iti oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ.
Titus 2:13 in Macuna 13 Co rʉmʉ mani Ʉjʉ Jesucristo tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ĩ goticato bajiroti tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ito bajiri ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ tʉoĩa wanʉ yurã, quenarise riti yi ñarʉja manire. Ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ, “Ĩti ñami Dios mani rʉ̃cʉbʉogʉ, ito yicõri manire masorʉ”, yi wanʉrã yirãji mani.
Hebrews 1:3 in Macuna 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
2 Peter 1:19 in Macuna 19 Iti rẽtaja tigorʉ ñari, “Diore goti ĩsiri masa ñaro bajiroti queno yi ucayoñi ĩna”, yi tʉoĩa yʉ ĩja. Ito bajiri ĩna ucayorere mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩna ucayore mani queno riasotija, “Ado bajiro yʉ yire ãmoami Dios”, yi tʉo masirã yirãji mani. Ado bajirojʉa bajia. Rãitĩarojʉ sĩaticõri mani waja, wa masirãji mani. Ito bajiri guijorojʉ wamenaji mani. Itire bajiroti Dios oca mani riasotija, ĩre cʉdirã yirãji mani. Ito yicõri guijoro rʉore oca gotirãre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito bajiri Jesucristo ĩ tʉdi ejaroto riojʉa, Dios ocare riasotirã riti ña yurʉja manire. Ito bajiri Jesús eja wacʉti mani tʉo masibitire mani tʉo masi jediroca yigʉ yiguĩji.
1 John 2:8 in Macuna 8 Ito bajibojarocati, oca mame robo bajiro eja mʉare. Rãitĩarise rẽta wado bajiro mʉa masibitigore rẽta wajʉ. Ito bajiri oca ñasarise masia mʉa ĩja. Iti ocare cʉdiñi Jesucristo. Ito yicõri mʉa cʉni iti ocare cʉdia.
1 John 5:19 in Macuna 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
Revelation 20:2 in Macuna 2 Ruji ejacõri jino robo bajigʉre ñiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ jane mejejʉ jino godo wedirʉ. Ito yicõri ĩti ñaquĩ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Jino robo bajigʉre ñiacõri come mana ĩre siaquĩ ángel.