Cross Reference Matthew 13:52 in Macuna 52 Gʉa ito bajiro yija, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ gʉare: —Mʉa coriarã iti rʉmʉjʉ maji, bʉcʉrã oca riasori masa ñayijarã. Adocãtama yʉ rãca riasotirã ña mʉa. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca yʉ rãca riasoticõri jʉaji masire gaye ña mʉare. Dios oca, bʉcʉ mʉa tʉogore cʉni ña mʉare. Bʉcʉ oca, Dios oca mame cʉni masia mʉa. Ito bajiri gajeoni seorajʉ bʉcʉ gaye mame gaye cʉni bese masirã bajiro bajirã ña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 26:28 in Macuna 28 Iti ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Jãjarã ĩna ñeñaro yirise ĩna waja yi ĩsitoni, yʉ ya rí budiro yiroja. Itire ticõri, “Oca mame Dios ĩ goticãdo bajiroti bajia”, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa.
Mark 14:24 in Macuna 24 Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Adi ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Yʉ ya rí iti budija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirisere coero yiroja. Yʉ ya rí yʉre iti budija ticõri, “Dios ĩ gotiado bajiroti yami ĩ”, yi masirã yirãji masa.
Luke 22:20 in Macuna 20 Ĩna baja bero ito bajiroti yiyijʉ ʉyé ide tẽrona. Ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Yʉ ya rí mʉare yiari iti budija ticõri, “Riti ña Dios ĩ gotire. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca wasoañi Dios”, yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 5:21 in Macuna 21 Godarãre mʉcana ĩna tʉdi catiroca yami yʉ Jacʉ. Ito bajiri yʉ, ĩ Macʉ cʉni ĩna catiroca yʉ yi ãmoja, ĩna catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
John 6:63 in Macuna 63 Espíritu Santo ñami masa ĩna catitĩñaroca yigʉ. Masama gãjerã ĩna catitĩñaroca yi masimenaji ĩna. Jĩjʉ mʉare yʉ gotirise Espíritu Santo riojo ĩ goticãrise ña. Itire mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
Romans 1:5 in Macuna 5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
Romans 2:27 in Macuna 27 Mʉa judio masa Dios rotirise ucara tutire rʉcorã ñabojarãti, ito yicõri wiro tagoana ñabojarãti Diore cʉdibea mʉa. Coriarã judio masa meje ñarã, wiro tamena ñabojarãti Dios ĩ rotirisere cʉdirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Dios ĩ tiro riojo ñeñaro yirã ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
Romans 3:20 in Macuna 20 Nijʉa sĩgʉ̃ maquĩji, “Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeoa yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃. Ito bajiri, “ ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩagʉ̃ maquĩji. Dios ĩ rotirise masicõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi masi jedia mani ĩja.
Romans 4:15 in Macuna 15 Ito bajiro meje ña. “Ĩ rotirisere masibojarãti ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare junisinigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios ĩ rotirise manija, “Dios ĩ rotirisere cʉdibeama masa”, yi masibitiboana mani.
Romans 4:17 in Macuna 17 Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti, ucare ñayijʉ jane mejejʉti. Ado bajiro bajiyijʉ: “Jaje sitari gãna ñicʉ ñarocʉ mʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ito bajiro Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ gotiro bajiroti rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham. Ito bajiri mani ñicʉ ñarocʉ cũyijʉ Dios Abrahamre. Sẽogʉ̃ ñami Dios. Ĩti ñami godanare catiroca yigʉ, ito yicõri jeyaro rujeorʉ.
Romans 7:6 in Macuna 6 Adocãtama, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeamejʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani. Cristore bʉto tʉorʉ̃nʉa mani adocãta. “Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ña mani ĩja. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ñagʉ̃, ñeñarise yire jidicãroca yami. Ito yicõri, quenarisejʉa wasoaroca yami ĩ.
Romans 7:9 in Macuna 9 Dios ĩ rotirise yʉ masiroto riojʉa maji, “Bʉto queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Dios ĩ rotirisere masigʉ̃ ñabojagʉti, bʉto bʉsa ñeñarise yi ãmocʉ yʉ maji. “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ, yi masirea. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ.
Romans 8:2 in Macuna 2 Mani ñeñaro yirise ñaroja mani godaroca yirise. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Espíritu Santo mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji. Cristo yagʉ yʉ ñajare, Espíritu Santo yʉre ejabʉagʉ yiguĩji, ñeñaro yʉ yibititoni. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉ wabore ñaroca yʉre masocãñi.
1 Corinthians 3:5 in Macuna 5 Yʉ Pablo ñasagʉ meje ña. Apolos cʉni ñasagʉ meje ñami. Diore moa ĩsirã ña gʉa. Gʉa riasorisere tʉorʉ̃nʉcõri Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Gʉa Apolos rãca mani Ʉjʉ ĩ moare cũado bajiroti moa gʉa.
1 Corinthians 3:10 in Macuna 10 Dios oca mʉare riasosʉogʉ ñari, wi menirotijʉ wi godo gosʉogʉ robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉre ti maicõri mʉare ĩ oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Gãjerã yʉ bero riasorã wi godo yʉ gorajʉ wi menisʉorã robo bajirã ñama ĩna. Wi queno riojo ñari wi menirã bajiro Dios ocare queno riojo ĩna riasoja quena.
1 Corinthians 11:25 in Macuna 25 Ĩna baja bero ʉyé ide tẽro ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ: “Ĩmo idiya. Mʉare yiari yʉ ya rí budiro yiroja yʉre. Yʉ ya rína sʉoriti, ‘Ado bajiro masare queno yigʉ yigʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti ñasʉoro yiroja ĩja. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri, yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua idisotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
1 Corinthians 12:28 in Macuna 28 Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto moare cũñi Dios manire. Cajero mani coriarãre Jesús oca goti ucuronare cũñi ĩ. Ito bero gãjerã ĩre goti ĩsironare cũñi. Gãjerã ĩ oca riasoronare cũñi. Gãjerãre tiyamani ĩna ĩorotire cũñi. Gãjerã cõrãre yisioronare cũñi. Gãjerã ejabʉaronare cũñi. Gãjerã tirʉ̃nʉronare cũñi. Ito bero gãjerã ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masironare cũñi Dios.
1 Corinthians 15:45 in Macuna 45 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Cajero ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉ, Adán ñayorʉ Dios ĩ rujeorʉ ñayijʉ. Ĩ catiroca yiyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti. Adán bero gagʉ ñabojagʉti ĩ rẽtoro ñasagʉ ñami Cristo. Ĩ ñami mani catitĩñaroca yigʉ.
2 Corinthians 3:7 in Macuna 7 Jane mejejʉ ĩ rotirise jidicãyijʉ Dios Moisés ñayorʉre. Ĩ rotirise gʉ̃ta jãirijʉ ucare ñayijʉ. Iti ĩ ĩsiri rʉmʉ bʉto guijorise rãca ejayijʉ. Ado bajiro bajiyijʉ iti: Dios rotirise boca ãmicõri Moisés ya rio bʉto yoyijʉ. Bʉto ĩ ya rio iti yojare ĩ ya rio ti masia mano bajiyijʉ Israel sita gãnare. Ĩ ya rio bʉto yobojagʉti yoari mejeti mʉcana yo jidicãsʉoyijʉ. Dios rotirisere cʉdi jeo masibiticõri bojori bʉjayijarã ĩna. “Goda warã ya mani”, yire masiyijarã ĩna.
2 Corinthians 3:9 in Macuna 9 Bʉto guijorise rãca bʉcʉ oca iti ejabojarocati iti oca queno cʉdi jeo masibisijarã masa. Itire cʉdi jeo masibiticõri, “Godarã ya mani”, yiyijarã ĩna. Bʉcʉ oca rẽto bʉsaro ñasarise ña mame oca Dios ĩ wasoare. Mame oca ĩ wasoarena ado bajiro gotiami Dios: “No Espíritu Santo quedi sãja ecogʉ ñe seti macʉ ñami ĩ”, yi gotiami Dios ĩ ocana.
2 Corinthians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ cʉni Dios oca tʉorʉ̃nʉ ãmobisijarã judio masa. Ito bajiri ĩ oca tibojarãti tʉo masibisijarã. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiroti bajicõama ĩna. Moisés ñayorʉ ĩ ucare ĩna tibojaja cʉni tʉo masibeama ĩna. Cristore tʉorʉ̃nʉrã riti Dios oca ticõri ti masiama ĩna.
2 Corinthians 5:18 in Macuna 18 Dios ñami mani tʉoĩarise wasoagʉ. Iti rʉmʉjʉ ĩ wajana ñabojarocati Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Dios. “Dios rãca oca quenocõri ĩ rãca baba cʉtiya mʉa”, masare mani yitoni manire cũñi Dios.
Galatians 3:10 in Macuna 10 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirisere yʉ cʉdi jeoja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre masobiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi papera tuti rotirisere cʉdi jeobicʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
Galatians 3:21 in Macuna 21 ¿Moisésre ĩ rotire gaye ĩ cũroca Abrahamre ĩ goticãrere jidicãyijari Dios? Meje ĩ goticãrere jidicãbisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. Catitĩñare gaye mani bʉjatoni meje ĩ rotirise cũyijʉ Dios. Ĩ rotirisere cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, “Cʉdi jeorã ña mʉa. Queno yirã ña mʉa”, yibiquĩji Dios manire. Ĩ rotirise mani cʉdi jeoja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yiboguĩji gajea.
Ephesians 2:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉjʉ Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri, ñeñaro yirã ñacʉ mani maji. Ito bajirã ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani. Ito bajiri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji, Diore masibiticõri.
Ephesians 2:5 in Macuna 5 Ñeñaro yirã mani ñaja, Dios ĩ tija, godacãna bajiro bajirã ñacʉ mani. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Dios ĩ yiado bajiroti, tʉdi mani catiroca yiyijʉ Dios. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Manire ti maicõri, “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yicõri manire masoñi Dios.
Ephesians 3:7 in Macuna 7 Yʉre ti maicõri, iti oca quenarise masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ito yicõri ĩ oca queno yʉ goti masitoni yʉre ejabʉami Dios ĩ masirisena.
Ephesians 4:11 in Macuna 11 Ĩti ñami queno mani moa masiroca yigʉ. Tite mʉa. Mani coriarãre ĩ oca mani goti ucutoni cũñi. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa mani ñatoni cũñi Cristo. Gãjerã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ejabʉa masiama ĩna. Gãjerã queno Jesucristore masirãre ũmatã ña masiama ĩna. Ito yicõri gãjerã queno masare ĩna riaso masiroca yiñi Cristo.
Colossians 1:25 in Macuna 25 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ oca riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Mʉa oca sẽotoni yʉre cũñi Dios. Co masa rʉyabeto ĩ oca ĩna tʉobitire riaso ucutoni yʉre cũñi Dios.
1 Timothy 1:11 in Macuna 11 Jesucristo oca quenarise iti ña ñasarise. Iti oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ.
1 Timothy 4:6 in Macuna 6 Iti oca gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre mʉ gotija, queno ĩre moa ĩsigʉ̃ ñagʉ̃ yigʉja mʉ. Dios oca ñasarise mani tʉorʉ̃nʉrisere mʉ riasoti jidicãbeja bʉto bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉ wacʉ yigʉja mʉ.
2 Timothy 1:11 in Macuna 11 Iti oca yʉ masare goti rẽtobutoni yʉre cũñi Dios. Judio masare meje Cristo oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ.
Hebrews 7:22 in Macuna 22 Iti mani tʉoja, “Riti manire masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo. Bʉcʉ oca rẽtoro quenarise ña iti mame oca”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 8:6 in Macuna 6 Cristo manire bʉsi ĩsiri masʉre moare ñasarise cũñi Dios. Paia ñayoana bʉcʉrã rotirere cʉdigoana ĩna yiado rẽtoro yigʉ ñami Cristo. “Masa yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yami Dios ĩ oca tutina.
Hebrews 9:15 in Macuna 15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 12:24 in Macuna 24 Mʉa ña Jesure masirã. Ĩ ñami mame oca quenorʉ. Mʉa ña, “Yʉ ñeñaro yirisere mʉ ya rína yʉre coeya”, yiana. Abel ñayorʉ ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ rĩjorʉ ĩre sĩayijʉ”, yi tʉoĩa mani. Jesús ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 13:20 in Macuna 20 Sĩgʉ̃ ovejare tirʉ̃nʉgʉ̃re bajiro, manire queno tirʉ̃nʉami mani Ʉjʉ Jesucristo. Manire yiari oca quenocãñi Jesucristo, Dios rãca. Ĩ ya rína mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Jesús. Ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩre.
1 Peter 3:18 in Macuna 18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ.
1 John 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Mʉare papera cõa yʉ. Macãrʉcʉ̃ro iti rujearoto riojʉajʉ, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Gʉamasiti ĩre ticõri, ĩre tʉocõri, ĩre moaĩacõri mʉare gotia yʉ. Ĩti ñami mani catitĩñaroca yi masigʉ̃.