2 Corinthians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ cʉni Dios oca tʉorʉ̃nʉ ãmobisijarã judio masa. Ito bajiri ĩ oca tibojarãti tʉo masibisijarã. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiroti bajicõama ĩna. Moisés ñayorʉ ĩ ucare ĩna tibojaja cʉni tʉo masibeama ĩna. Cristore tʉorʉ̃nʉrã riti Dios oca ticõri ti masiama ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) But their minds were blinded: for until this day remaineth the same vail untaken away in the reading of the old testament; which vail is done away in Christ.
American Standard Version (ASV) but their minds were hardened: for until this very day at the reading of the old covenant the same veil remaineth, it not being revealed `to them' that it is done away in Christ.
Bible in Basic English (BBE) But their minds were made hard: for to this very day at the reading of the old agreement the same veil is still unlifted; though it is taken away in Christ.
Darby English Bible (DBY) But their thoughts have been darkened, for unto this day the same veil remains in reading the old covenant, unremoved, which in Christ is annulled.
World English Bible (WEB) But their minds were hardened, for until this very day at the reading of the old covenant the same veil remains, because in Christ it passes away.
Young's Literal Translation (YLT) but their minds were hardened, for unto this day the same vail at the reading of the Old Covenant doth remain unwithdrawn -- which in Christ is being made useless --
Cross Reference Matthew 6:23 in Macuna 23 Ito bajibojarocati tibojarãti queno mani tʉoĩabeja, mani ya ʉsi cʉni quenabetoja manire. Rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi masibojarãti Diore mani cʉdibeja, ĩre masirã meje ña mani. Ito bajiri bʉto bʉsa rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Matthew 13:11 in Macuna 11 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios.
Matthew 13:13 in Macuna 13 Ito bajiri masare tʉo masire ocana ĩnare riasoa yʉ. Tibojarãti timenare bajiro ñama ĩna. Ito yicõri tʉobojarãti tʉomenare bajiro ñama ĩna. Ito bajiri Dios ocare tʉobojarãti, “Ito bajiro yireoni ñaroja iti”, yi tʉoĩa masibeama ĩna.
Matthew 16:17 in Macuna 17 —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ.
Luke 18:31 in Macuna 31 Ito ĩ yija bero jʉa gʉbojeno ñarã, ĩ rãca riasotirãre ricati bʉsa ji wayijʉ Jesús ĩnare bʉsirocʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Adocãta Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ mani ejaroca jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro yiroja Masa Rĩjorʉre.
Luke 24:25 in Macuna 25 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩa masimena ña mʉa maji. Ito bajicõri, Diore goti ĩsiri masa ĩna gotija tʉorã ñabojarãti ĩ ocare tʉorʉ̃nʉ jeobea mʉa maji.
Luke 24:44 in Macuna 44 Iti bacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Canʉti yʉre rẽtacati gayere mʉa rãca ñagʉ̃jʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi goticãcʉ yʉ mʉare. Ado bajiro mʉare yicʉ yʉ: Moisés ĩ ucare, Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare, David ñayorʉ ĩ ucarena cʉni, “Ado bajiro rẽtaro yiroja Dios ĩ cõarʉre”, yi ucañi ĩna. “Ĩna ucado bajiroti yʉre rẽtaro yiroja”, yi mʉare goticãcʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 8:12 in Macuna 12 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃rore busugʉ. Busurise rʉcogʉ ñari adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉo masiroca ya yʉ. No yʉre sʉyagʉti rãitĩarojʉ wa ucubicʉ yiguĩji. Ĩre sĩatitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ, ĩ queno tʉo masitoni. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús.
John 9:39 in Macuna 39 Ito yija bero, ado bajiro yiquĩ Jesús masare: —“Ãna ñama yʉre cʉdirã. Ãna ñama yʉre cʉdimena”, yi bʉsirocʉ wadirʉ ña yʉ. Cajea mana robo bajirã ñama Dios oca tʉo masimena. Ito bajiri ĩnare ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãreama, ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri tʉo masibiticõri, cajea manare bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 12:40 in Macuna 40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
John 12:46 in Macuna 46 Yʉ ña busurise rʉcogʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã rãitĩarojʉ ĩna ñame yirocʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉre wadicʉ yʉ.
Acts 13:15 in Macuna 15 Itona rujicõri Dios ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare bʉsi gotija tʉoyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsi gotija bero, minijuara wi gãna ʉjarã Bernabé, Pablore ado bajiro yiyijarã: —Yʉ ñarã, oca gotire gaye mʉare ñaja, gotiya adocãta, yiyijarã ʉjarã ĩnare.
Acts 16:14 in Macuna 14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
Acts 28:26 in Macuna 26 Wasa, yʉre yiari judio masare ado bajiro gotiya: Mʉa ñeñaro yirisere jidicãbiticõri, yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Yʉ gotirise queno tʉo masi ãmobea mʉa. Yʉ yigore tibojarãti, “Iti ña Dios ĩ yigore”, yi ãmobea mʉa. Ñeñaro mʉa yirisere jidicã ãmobea mʉa. Mʉare yʉ masotoni, yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Ito bajiri yʉ bʉsirise tʉobojarãti tʉo masimena yirãji mʉa. Yʉ yigore tibojarãti, “Iti ña Dios ĩ yigore”, yi masimena yirãji mʉa, yami Dios ĩ oca tutina, yiquĩ Pablo.
Romans 11:7 in Macuna 7 Ado robojʉa bajia. Israel sita gãna, “Queno yirã ñama ĩna”, ĩ yire ĩna ãmobojarocati, “Queno yirã ñama ĩna”, yibisijʉ Dios. Coriarãti Dios ĩ beseana, “Ĩna ñama queno yirã”, yiyijʉ Dios. Gãjerãma Dios oca tʉo ãmomena ñayijarã ĩna.
Romans 11:25 in Macuna 25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
2 Corinthians 3:6 in Macuna 6 Dios ñami ĩ ye yʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri Dios oca ĩ mame wasoare goti rẽtobu masia yʉ. “No yʉ rotirisere cʉdi jeobicʉti ĩ godaja jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yiguĩji”, yi gotia bʉcʉ oca. Mame oca ĩ wasoare bʉcʉ oca ucare bajiro meje bajia. Mame oca ĩ wasoareama ado bajiro bajia: “No Espíritu Santore boca ãmirã yʉre cʉdi masirã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca mame ĩ wasoare. “Espíritu Santona sʉoriti catitĩñarã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
2 Corinthians 4:3 in Macuna 3 Jãjarã ñama Cristo oca yʉ riasoja, tʉo masimena. Ĩ oca ĩna tʉo ãmobejare, ĩna tʉo masiroca yibeami ĩ. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉbiticõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñama ĩna.
2 Corinthians 4:6 in Macuna 6 Adi macãrʉcʉ̃ro rujeo wacʉ, “Rãitĩarojʉ busuya”, yigorʉ ñami Dios. Ĩti ñami ĩ ocare mani ya ʉsijʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri, “Rʉ̃cʉbʉorʉ ñami Cristo”, yi tʉoĩa mani. Cristore ti masicõri, “Ĩ robo bajiro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani.
Ephesians 1:17 in Macuna 17 Rẽtoro ñasagʉ ñami mani Jacʉ Dios. Ĩti ñami mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ. Ĩre senisotia yʉ, mʉare yiari. Ĩ gaye queno mʉa tʉo masitoni, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsisotia yʉ. Ito yicõri ĩre mʉa queno masitoni ĩre senisotia yʉ.