2 Corinthians 10:5 in Macuna 5 Jesure gãjerã tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ñasarise riasobea mʉ”, yʉre ĩna yija, Dios ĩ ejabʉarisena ĩnare bʉsi rẽtocũa yʉ. Cristo oca yʉ riasorise gãjerã ĩna riasobojarise rẽto bʉsaro ñasarise ña. Ito bajiri Cristo oca yʉ riasoja tʉorʉ̃nʉcõri, ĩre cʉdi ãmorãji ĩna ĩja. Dios ĩ masirisena ito bajiro ya yʉ.
Other Translations King James Version (KJV) Casting down imaginations, and every high thing that exalteth itself against the knowledge of God, and bringing into captivity every thought to the obedience of Christ;
American Standard Version (ASV) casting down imaginations, and every high thing that is exalted against the knowledge of God, and bringing every thought into captivity to the obedience of Christ;
Bible in Basic English (BBE) Putting an end to reasonings, and every high thing which is lifted up against the knowledge of God, and causing every thought to come under the authority of Christ;
Darby English Bible (DBY) overthrowing reasonings and every high thing that lifts itself up against the knowledge of God, and leading captive every thought into the obedience of the Christ;
World English Bible (WEB) throwing down imaginations and every high thing that is exalted against the knowledge of God, and bringing every thought into captivity to the obedience of Christ;
Young's Literal Translation (YLT) reasonings bringing down, and every high thing lifted up against the knowledge of God, and bringing into captivity every thought to the obedience of the Christ,
Cross Reference Matthew 11:29 in Macuna 29 Yʉ rotiro robo bajiro cʉdiya mʉa. Ito yicõri yʉ gaye riasoya. Masare ti maigʉ̃ ñari sẽoro mʉare rotibicʉja yʉ. Ʉsirioro yigʉ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ rotiro robo bajiro mʉa cʉdija ticõri, mʉa tujacãroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiro yiroja mʉare.
Matthew 15:19 in Macuna 19 Ĩna ya ʉsina tʉoĩacõri ñeñaro yama masa. Tite mʉa. Gãjerãre sĩama ĩna. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajeama. Jeyaro ĩna tʉoĩaro bajiroti romia rãca ñeñaro ajeama ĩna. Riniama ĩna. Socama ĩna. Rocati oca gotiama ĩna. Ito bajiro yama masa.
Luke 1:51 in Macuna 51 Bʉto sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri jaje tiyamani ĩocãyijʉ ĩ. Ito yicõri, “Rẽtoro masirã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãre, rẽtocũyijʉ Dios.
Acts 4:25 in Macuna 25 Jane mejejʉ, Espíritu Santore cõayija mʉ gʉa ñicʉ David ñayorʉ, mʉ oca ĩ bʉsitoni. Ado bajiro ucayoñi David, mʉre queno moa ĩsigʉ̃ ñari: ¿No yija Cristore junisiniati judio masa meje ñarã cʉni? ¿No yija judio masa rocati ñasarise meje tʉoĩati?
Acts 9:4 in Macuna 4 Ĩre ito bajiro sĩatirocati jacajʉ quedi queacoayijʉ Saulo. Ito yicõri ado bajiro oca ruyuyijʉ ĩre: —Saulo, Saulo, ¿no yija yʉre ñeñaro yi ãmoati mʉ? yi oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ.
Romans 1:5 in Macuna 5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
Romans 1:21 in Macuna 21 “Ito bajigʉ ñami Dios”, yi masibojarãti, Diore queno rʉ̃cʉbʉobisijarã masa. Ito yicõri, “Queno ya mʉ”, yire gaye yibisijarã ĩre. Ado bajirojʉa yiyijarã ĩna. Rocati bajiro, tʉoĩabojayijarã masa. Ñeñarise riti ĩna tʉoĩa rẽtocũja, quenarise ĩna tʉoĩabojare gayere ãcabojayija ĩnare. Ito bajiro bajirã ñari rãitĩari ʉsi bajiro ʉsi cʉtiyijarã ĩna.
Romans 7:23 in Macuna 23 “Queno yʉ yi ãmoja, ñeñarise yʉre ñacõri, queno canamʉobea iti”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ ya ʉsinama Diore cʉdi ãmoboja yʉ. Ito bajibojarocati yʉ ya rujʉti ñeñaro ya yʉre. Ito bajiri ñeñarise jidicã masibea yʉ.
Romans 16:26 in Macuna 26 Ito bajibojarocati adocãta masirãji masa itire, Dios oca gotiri masa itire ĩna ucajare. Masa jeyaro iti oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩna cʉditoni, Dios catitĩñagʉ̃, iti oca riasore gaye cõañi.
1 Corinthians 1:19 in Macuna 19 Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Adi sita gãna ĩna masirise bʉto masire gaye meje ña”, masa ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãre, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã ĩna yi ti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
1 Corinthians 1:27 in Macuna 27 “Bʉto masirã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, masimenare ĩ beseja ticõri, “Masirã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni. “Queno sẽorã meje ñama”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, sẽomenare ĩ beseja ticõri, “Sẽorã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni.
1 Corinthians 3:19 in Macuna 19 “Queno masirã ña gʉa”, adi sita gãna ĩna yibojarocati ñe ma Dios ĩ tija. Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Queno masirã ña mani. Ado bajiro yirã yirãji mani”, ĩna yi tʉoĩabojarocati ĩnare camotagʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca tuti.
2 Corinthians 9:13 in Macuna 13 Ĩnare mʉa ĩsijare, “Cristo ocare queno cʉdiama Corinto cʉto gãna”, yirã yirãji ĩna mʉare. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. “Manire ejabʉacõri gãjerãre cʉni bʉto ejabʉama ĩna”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
Philippians 3:4 in Macuna 4 “Ñasarã ña mani. Mani queno yigore ticõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, gãjerã ĩna yi masija, ĩna rẽto bʉsaro yiborʉja yʉ. “Ñasagʉ ñami Pablo”, yire gaye ĩna rẽto bʉsaro bʉto bʉsa ña yʉre. Tite mʉa:
2 Thessalonians 2:4 in Macuna 4 Jeyaro masa ĩna rʉ̃cʉbʉorise ti tegʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios gayere ti tegʉ ñari ĩ wajacʉ ñami ĩ. “Yʉ sĩgʉ̃ti ña masa jeyaro ʉjʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ. Diore rʉ̃cʉbʉorã masa ĩna minijuari wijʉ rujigʉ yiguĩji ĩ. Dios robo bajiro ña rʉogʉ yiguĩji. “Dios ña yʉ”, yi rʉogʉ yiguĩji ĩ.
2 Thessalonians 2:8 in Macuna 8 Dios ĩ camotabeja goaĩogʉ̃ yiguĩji rẽtoro ñeñaro yigʉ. Ito bajibojarocati Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ jutirisenati sĩacõgʉ̃ yiguĩji ñeñaro yigʉre. Rẽtoro masigʉ̃ ñari josari mejeti ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesús”, yi masirã yirãji masa jeyaro.
Hebrews 4:12 in Macuna 12 Sẽorise ña Dios oca. Ito yicõri adi rʉmʉri mani tʉoroti ña Dios oca. Sarera jãi jʉa dʉja odiri jãi robo bajiro bajia Dios oca. Ito bajicõri, “Mani ya ʉsijʉ quedi sãjaroja Dios oca mani tʉorʉ̃nʉja. Jeyaro mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩarisere masiguĩji Dios. Mani yeyoro mani tʉoĩarisere cʉni masiguĩji Dios. ‘Ija ito bajiro yicʉja yʉ’, mani yirise cʉni masi jeoguĩji Dios. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja, ‘Ito bajiro bajia yʉ’ ”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 5:9 in Macuna 9 Ĩ Jacʉ ĩre rotiado bajiroti manire yiari goda ĩsiyijʉ Cristo. Ñimʉ gãji manire goda ĩsigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
1 Peter 1:2 in Macuna 2 Jane mejejʉ mani Jacʉ Dios ĩ tʉoĩa yurisena ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti ĩ rãca mani ʉsi cʉtiroca manire yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, Jesucristore mani cʉditoni, ito yicõri mani ñeñaro yirisere ĩ ya rína ĩ coetoni. Mʉare yiari Diore bʉsia yʉ. Mʉare ĩ queno ejabʉatoni, ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaro mʉa ñatoni, Diore bʉsia yʉ ĩja.
1 Peter 1:14 in Macuna 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1 Peter 1:22 in Macuna 22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena.