2 Corinthians 1:20 in Macuna 20 “Ado bajiro queno masare yicʉja yʉ”, Dios ĩ yire, ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti rẽtayijʉ iti. Itire masicõri, “Ĩ yiro bajiroti yisotigʉ yiguĩji Dios”, yi wanʉa mani. Ito bajiro mani tʉoĩaja, Diore rʉ̃cʉbʉorã ya mani.
Other Translations King James Version (KJV) For all the promises of God in him are yea, and in him Amen, unto the glory of God by us.
American Standard Version (ASV) For how many soever be the promises of God, in him is the yea: wherefore also through him is the Amen, unto the glory of God through us.
Bible in Basic English (BBE) For he is the Yes to all the undertakings of God: and by him all the words of God are made certain and put into effect, to the glory of God through us.
Darby English Bible (DBY) For whatever promises of God [there are], in him is the yea, and in him the amen, for glory to God by us.
World English Bible (WEB) For however many are the promises of God, in him is the "Yes." Therefore also through him is the "Amen," to the glory of God through us.
Young's Literal Translation (YLT) for as many as `are' promises of God, in him `are' the Yes, and in him the Amen, for glory to God through us;
Cross Reference Matthew 6:13 in Macuna 13 ¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna? yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Mʉ ña ʉjʉ ñatĩñarocʉ. Mʉ ña bʉto masitĩñare gaye rʉcotĩñarocʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ. Itocõ ña. Amén. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 1:68 in Macuna 68 Mani Israel gãna, mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Mani ñari tutijʉ ejacõri manire masorʉ ñami Dios.
Luke 2:14 in Macuna 14 Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Adi sita gãna, Dios rãca queno ʉsi cʉtirã queno wanʉ quena ñajaro ĩna, yiyijarã ángel mesa.
John 1:17 in Macuna 17 Moisés ñayorʉna sʉoriti bʉcʉrã ĩna rotire gaye manire ejayija. Dios manire ĩ ti mairise gayeama, ĩ oca riojo ñasarise cʉni, Cristona sʉoriti manire ejayija.
John 3:5 in Macuna 5 —Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji.
John 14:6 in Macuna 6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
Acts 3:25 in Macuna 25 Jane mejejʉ, mani ñicʉsabatiajʉare Dios ĩ goticãrere gotiyijarã ĩna Dios oca gotiri masa. Dios mani ñicʉsabatiajʉare, ĩ goticãre ñajare quenarise ejaro yiroja manire. Ado bajiro mani ñicʉ Abraham ñayorʉre goticãyijʉ Dios: “Queno masa jeyaro wanʉ quenare gaye ejaro yiroja, mʉ rĩa janerãbatiana sʉoriti ĩ rujeajare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre gotigʉ.
Acts 13:32 in Macuna 32 ’Ito bajiri yʉ, Bernabé rãca oca quenarise mʉare goti eja gʉa. “Masare queno yicʉja yʉ”, yi mani ñicʉsabatiare Dios ĩ gotiado bajiroti gotia gʉa mʉare.
Romans 6:23 in Macuna 23 Mani ñeñaro yirise waja, waja yirã bajiro godarã yirãji mani. Ito bajiri seti cʉtirã ñari Dios tʉ queno eja masimenaji mani. Jesucristo mani Ʉjʉre mani tʉorʉ̃nʉjama, ñe waja manoti catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
Romans 11:36 in Macuna 36 Adi sita ñarotire jeyaro rujeoñi Dios. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ito yicõri ĩ ye riti ña. Ito bajiro ĩ bajijare ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
Romans 15:7 in Macuna 7 Cristo manire ĩ boca ãmiado bajiroti, gãjerãre boca ãmiña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, masa mʉare tirã riti, “Queno yigʉ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna.
1 Corinthians 14:16 in Macuna 16 Diore rʉ̃cʉbʉorã Espíritu Santona sʉoriti gãjerã ĩna tʉobiti riti mani bʉsibojaja, “Iti gaye bʉsirãji ĩna”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉobeja, mani rãca cocati Diore rʉ̃cʉbʉo masimenaji ĩna.
2 Corinthians 4:6 in Macuna 6 Adi macãrʉcʉ̃ro rujeo wacʉ, “Rãitĩarojʉ busuya”, yigorʉ ñami Dios. Ĩti ñami ĩ ocare mani ya ʉsijʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri, “Rʉ̃cʉbʉorʉ ñami Cristo”, yi tʉoĩa mani. Cristore ti masicõri, “Ĩ robo bajiro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani.
2 Corinthians 4:15 in Macuna 15 Quenarise gaye mʉa boca ãmitoni ito bajiro jeyaro rẽtacʉ yʉre. Jãjarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro, yirocʉ ĩ oca riasoa yʉ. “Manire ti maicõri manire queno yami Dios”, yi warã yirãji masa jãjarã bʉsa. “Mʉ ña rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ”, yi rʉ̃cʉbʉo warã yirãji masa jãjarã bʉsa Diore.
Galatians 3:16 in Macuna 16 Jane mejejʉ cʉni, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Abrahamre Dios ĩ yija, ucare ña iti cʉni. Ado bajiro Abraham ñayorʉre goticãñi Dios: “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios Abraham ñayorʉre. “Mʉ janerãbatiana sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yibisĩ Dios. “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti”, ĩ yija, “Jesucristona sʉoriti”, yireoni ña iti.
Galatians 3:22 in Macuna 22 Ito bajibojarocati cʉdi jeo masibea mani. Dios oca tuti gotiado bajiroti bajia iti. “Masa jeyaro ñeñaro yama ĩna. Sĩgʉ̃ rʉyabeto seti cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca. Ĩ rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ito bajibojarocati jane mejejʉ Abrahamre Dios ĩ goticãrena sʉoriti manire maso masiguĩji Dios. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
Ephesians 1:6 in Macuna 6 Ito bajiro manire ĩ queno yijare, ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Gʉare quenoguti ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesure bʉto maibojagʉti gʉa ñeñaro yirise waja, ĩ waja yi ĩsitoni ĩre cõayija mʉ. Ito bajiro yicõri gʉare masoyija mʉ. Rẽtoro queno yigʉ ña mʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
Ephesians 1:12 in Macuna 12 Gʉa judio masama, mʉa riojʉajʉ Cristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Gʉare besecõri, Jesucristore gʉa rʉ̃cʉbʉoroca yiñi Dios. “Rẽtoro queno yigʉ ñami Dios. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, gʉa yi rʉ̃cʉbʉotoni gʉare cũñi Dios.
Ephesians 2:7 in Macuna 7 Ito bajiro yiyijʉ Dios, queno ĩ yirise manire ĩorocʉ. “Jesucristo ñarã mani ñajare, manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios”, mani yi tʉoĩatĩñatoni, manire ĩ queno yirise ĩoñi Dios.
Ephesians 3:8 in Macuna 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
2 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ ñarã ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩre ti wanʉrã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Mʉare gʉa riasorise tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩna rãca ĩre ti wanʉrã yirãji mʉa cʉni.
Hebrews 6:12 in Macuna 12 Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãre ãmobea gʉa. Ito yicõri Dios oca tutire mʉa jidicãre ãmobea gʉa. Yoari Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti bocaticõri, ĩre jidicãbisĩ coriarã. Ito bajiri ĩnare bajiro mʉa bajire ãmoa gʉa. Ĩnare bajiro mʉa yija, Dios ĩ goticãdo bajiro ñarocõti boca ãmirãji mʉa.
Hebrews 7:6 in Macuna 6 Leví janami meje ñabojagʉti, Abraham bʉjarere jabeto seniyijʉ ĩ Melquisedec. Itire boca ãmicõri ĩre yiari Diore bʉsiyijʉ Melquisedec. Abraham ñayijʉ, “Queno mʉre yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirʉ. Ñasagʉ ñayijʉ Abraham ñayorʉ.
Hebrews 9:10 in Macuna 10 Bʉcʉrã rotire gaye ado bajiro bajiyija: “Adi ña bare, adi ña bare meje. Adi ña idiroti, adi ña idire meje. Ado bajiro guaja quena. Ado bajiro coeja quena. Ito yicõri ado bajiro rujʉre tirʉ̃nʉja quena”, yire gaye ñayijʉ bʉcʉrã ĩna rotire. Mani ñicʉsabatia itire cʉdi ãmorã ñabojarãti, ñarocõti cʉdi jeo masibisijarã ĩna. Mame oca Dios ĩ wasoaroto riojʉa bʉcʉ oca ñasarise ñayijʉ maji.
Hebrews 11:13 in Macuna 13 Ãna mʉare yʉ gotirã ĩna godaroto riojʉa, “Adi sita mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yira sitare boca ãmibisijarã ĩna maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios manire”, yi jidicãbisijarã ĩna. “Adi macãrʉcʉ̃ro ñatĩñarona meje ña mani. Adojʉ ña ucurãre bajiro bajirã ña mani. Ũmacʉ̃jʉ ñaroja mani ñatĩñaroti cʉto”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Hebrews 11:39 in Macuna 39 Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩnare ti wanʉyijʉ Dios. Adi sita ĩna ñaroca, “Ado bajiro mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirere boca ãmibisijarã ĩna maji.
Hebrews 13:8 in Macuna 8 Jesucristo ñami tʉoĩa wasoabicʉ. Cojire bajiro queno yitĩñagʉ̃ ñami ĩ. Iti rʉmʉ ĩ ñado bajiroti adi rʉmʉ cʉni, ija cʉni ito bajiro riti ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
1 Peter 1:12 in Macuna 12 Ito yi, ĩna tʉoĩarocati, “Itire timenaji mani. Mani bero gãna ĩna ñaroca rẽtaro yiroja iti”, yi tʉoĩayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna yi tʉo masiroca yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri Espíritu Santore cõayijʉ Dios ĩ oca gotiri masa manire ĩna riaso masitoni. Ito bajiri iti oca quenarise rẽtaja bero tʉorã ña mani. Dios ñaro gãna ángel mesa iti ocare bʉto tʉo ãmoama ĩna cʉni, quenarise iti ñajare.
1 John 2:24 in Macuna 24 Cajero oca mʉa tʉogore queno tʉoĩama. Itire ãcabojabeja. Iti oca mʉa tʉogore queno mʉa tʉoĩatĩñaja, Jesús rãca, Dios rãca cʉni ĩna robo bajiroti ʉsi cʉtirã yirãji mʉa.
1 John 5:11 in Macuna 11 Adi ña Dios ĩ gotire: “Mʉare catitĩñare ĩsia yʉ. Adi catitĩñare yʉ Macʉna sʉoriti boca ãmirã yirãji mʉa.
Revelation 3:14 in Macuna 14 Gaje ado bajiro yʉre gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Laodicea gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Diore queno goti ejabʉasotigʉ, ito yicõri riojo gotigʉna sʉoriti jeyaro rujeoñi Dios. Ado bajiro gotiami mʉare:
Revelation 7:12 in Macuna 12 Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yicã ĩna: Mʉ ña rʉ̃cʉbʉorʉ. Mʉ ña rẽtoro ñasagʉ. Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃. Mʉ ña rẽtoro queno yigʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ. Mʉ ña rẽtoro sẽogʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ rẽtoro sẽogʉ̃ maquĩji. Mʉ ña Dios gʉa Ʉjʉ. Ito bajiroti ñatĩñama mʉ. Ito bajiroti bajitĩñajaro. Itocõ ña. Amén, yicã ĩna.