2 Corinthians 1:19 in Macuna 19 Jesucristo Dios Macʉre cʉdigʉ ñari ito bajiro ya yʉ. Yʉ Pablo, Silvano cʉni, Timoteo cʉni, Jesucristo gayere mʉare goticʉ gʉa. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Cristo ĩ yija, ito bajiroti yiyijʉ. Riojo gotisotiyijʉ ĩ.
Other Translations King James Version (KJV) For the Son of God, Jesus Christ, who was preached among you by us, even by me and Silvanus and Timotheus, was not yea and nay, but in him was yea.
American Standard Version (ASV) For the Son of God, Jesus Christ, who was preached among you by us, `even' by me and Silvanus and Timothy, was not yea and nay, but in him is yea.
Bible in Basic English (BBE) For the Son of God, Jesus Christ, whom we were preaching among you, even I and Silvanus and Timothy, was not Yes and No, but in him is Yes.
Darby English Bible (DBY) For the Son of God, Jesus Christ, he who has been preached by us among you (by me and Silvanus and Timotheus), did not become yea and nay, but yea *is* in him.
World English Bible (WEB) For the Son of God, Jesus Christ, who was preached among you by us, by me, Silvanus, and Timothy, was not "Yes and no," but in him is "Yes."
Young's Literal Translation (YLT) for the Son of God, Jesus Christ, among you through us having been preached -- through me and Silvanus and Timotheus -- did not become Yes and No, but in him it hath become Yes;
Cross Reference Matthew 3:17 in Macuna 17 Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ.
Matthew 16:16 in Macuna 16 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Simón Pedro: —Mʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ. Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
Matthew 17:5 in Macuna 5 Ito bajiro Pedro ĩ bʉsibojaroca riti ide bueri bʉto yorise ĩnare gũma rʉ̃gʉ̃yijʉ. Iti ide bueri watonati oca ruyuyijʉ: —Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yire oca ruyuyijʉ.
Matthew 24:35 in Macuna 35 Adi macãrʉcʉ̃ro ñarocõti jediro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ya ocama yʉ yiro bajiroti rẽtaro yiroja.
Matthew 26:63 in Macuna 63 Ito ĩ yibojarocati Jesuama cʉdibisijʉ ĩre. Ĩ cʉdibeja ticõri, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure mʉcana: —Dios catigʉ ĩ tiro riojo riojo gotiya mʉ. ¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? ¿Ĩ macʉti ñati mʉ? Gʉare gotiya maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
Matthew 27:40 in Macuna 40 Ado bajiro yi aja tudiyijarã ĩna Jesure: —“Dios ya wire jore batecãcõri mʉcana ʉdia rʉmʉ beroti menicõgʉ̃ yigʉja yʉ”, mʉ yigʉ ñaja mʉmasiti mʉ ya rujʉre masogʉ̃ yigʉja mʉ. “Riti Dios Macʉ ña yʉ”, mʉ yijama, mʉmasiti yucʉtẽore rujigogʉ yigʉja mʉ, yi aja tudiyijarã ĩna Jesure.
Matthew 27:54 in Macuna 54 Jesús yucʉtẽo ĩ yosaroca maji, surara ĩna ʉjʉ cʉni code ñayijarã maji. Sita iti ʉeja, ito yicõri gaje iti rẽtaja ticõri, bʉto güiyijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yiyijarã: —Riti bajia, Dios Macʉti ñabojañi ãni, yiyijarã ĩna.
Mark 1:1 in Macuna 1 Jesucristo oca mʉare gotigʉ ya yʉ. Ĩti ñami Dios Macʉ. Ito yicõri ado bajiro ñasʉoa ĩ oca quenarise gotire gaye.
Luke 1:35 in Macuna 35 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ: —Ĩ ya ʉsiti mʉre queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ masirise mʉ rãca ñaro yiroja. Ito bajiro Dios ĩ yija ĩ ya ʉsiti mʉ macʉ sãñarise bajiro yiroja mʉre. Ito bajiri macʉacã mʉ rʉcorocʉ Dios ĩ ãmorise riti yigʉ yiguĩji ĩ. “Dios Macʉ ñami ĩ”, yirã yirãji masa. Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ.
John 1:34 in Macuna 34 Ĩre tigorʉ ña yʉ. Ito bajiri, “Dios Macʉ ñami ĩ”, yi masia yʉ, yi gotiquĩ Juan idé guri masʉ, masare gotigʉ.
John 1:49 in Macuna 49 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉre Riasogʉ, mʉti ña Dios Macʉ, ito yicõri gʉa Israel sita gãna Ʉjʉ ña mʉ, yiquĩ Natanael Jesure.
John 3:16 in Macuna 16 ’Ñajediro masare bʉto maiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõayijʉ, masare ĩ goda ĩsitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabiquĩji, catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
John 3:35 in Macuna 35 Ĩ Macʉre maigʉ̃, “Jeyaro rotijaro ĩ”, yirocʉ Cristore cũñi mani Jacʉ Dios.
John 6:69 in Macuna 69 Mʉre tʉorʉ̃nʉcãcʉ gʉa. “Mʉ ña Cristo, Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ”, yi masia gʉa mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
John 8:58 in Macuna 58 Ĩna ito yijare: —Riti mʉare gotia yʉ. Abraham ñayorʉ ĩ ñaroto riojʉajʉ, ñacãcʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 19:7 in Macuna 7 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiyijarã judio masa: —Gʉa bʉcʉrã masa ĩna rotirena ĩ godaja quena. “Dios Macʉ ña yʉ”, ĩ yire waja ĩ godaja quena, yiyijarã ĩna Pilatore.
John 20:28 in Macuna 28 Ito ĩ yijare: —Yʉ Ʉjʉ, Dioti ña mʉ, yiquĩ Tomás Jesure.
John 20:31 in Macuna 31 Adi yʉ ucarise, “Jesuti ñañi Cristo, ito yicõri Dios Macʉ ñañi”, yi mʉa tʉorʉ̃nʉtoni uca yʉ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñare mʉa bʉjatoni itire uca yʉ.
Acts 8:36 in Macuna 36 Warã riti ma tʉ itajura ñarojʉ ejayijarã ĩna: —Tite, ado ña ide. ¿Adocãta yʉ mʉre idé gu rotija quena ñati? yiyijʉ Etiopía gagʉ Felipere.
Acts 9:20 in Macuna 20 Judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri, Jesús oca ĩnare riasoyijʉ Saulo. “Dios Macʉ ñami Jesús”, yiyijʉ Saulo.
Acts 15:22 in Macuna 22 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeyaro ado bajiro yiyijarã: “Santiago ĩ yiro bajiroti yiana mani. Ito bajiri coriarã mani rãca gãna beserʉja mani, Pablo mesa rãca adi papera ĩna ãmi watoni”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri Judas Barsabás wame cʉtigʉ ito yicõri Silas wame cʉtigʉre beseyijarã ĩna Antioquíajʉ Pablo mesare baba cʉti warona. “Ĩna ñama rʉ̃cʉbʉoana”, yi tʉoĩacõri ĩnare beseyijarã ĩna.
Acts 18:5 in Macuna 5 Ito yija, ito bero Macedoniajʉ wadiana Silas Timoteo, Corintojʉ Pablo tʉjʉ ejayijarã. Ĩna ejaroca ĩ moare cʉtirise jidicãcõri Dios oca riti goti ñayijʉ Pablo. Ado bajiro judio masare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Dios ĩ cõarʉ Cristo mani bocatigʉ ĩti ñami Jesús, yiyijʉ Pablo ĩnare.
Romans 1:3 in Macuna 3 Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo.
Hebrews 1:11 in Macuna 11 Iti mʉ rujeore ñarocõti jedicoaro yiroja. Yutabuju iti bʉcʉaro bajiro, bajiro yiroja iti ñarocõti. Ito bajibojarocati mʉáma ñatĩñacõgʉ̃ yigʉja.
Hebrews 13:8 in Macuna 8 Jesucristo ñami tʉoĩa wasoabicʉ. Cojire bajiro queno yitĩñagʉ̃ ñami ĩ. Iti rʉmʉ ĩ ñado bajiroti adi rʉmʉ cʉni, ija cʉni ito bajiro riti ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
2 Peter 1:17 in Macuna 17 Dios oca iti ruyuroca Jesús rãca gʉ̃ta yucʉrijʉ ñacʉ yʉ. Ito bajiri rẽtoro yi masigʉ̃ ĩ oca ũmacʉ̃jʉ iti ruyuja tʉocʉ yʉ cʉni: “Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ”, yi ruyucʉ Dios oca, yʉ tʉoja. Iti ruyuroca Jesucristo bʉto yogʉ ĩ godo wedija ticʉ yʉ. Jeyaro iti rẽtaja ticõri, “Cristore bʉto rʉ̃cʉbʉoami mani Jacʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios ĩre”, yi tʉoĩa yʉ.
1 John 1:3 in Macuna 3 Gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Gʉa tʉogore cʉni mʉare gotia yʉ. Gʉa rãca sĩgʉ̃ robo bajiroti mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia gʉa. Ĩ Macʉ Jesucristo rãca cʉni ito bajiroti ʉsi cʉtia gʉa. Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. Ito yicõri ĩ Macʉ rãca mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ.
1 John 5:9 in Macuna 9 Masa ĩna yirise mani tʉoja, Dios ĩ yirise rẽto bʉsaro tʉorãji mani. Masa ĩna gotirise rẽto bʉsaro ñasarise ña Dios ĩ gotirise. Masa ĩna bʉsire rẽtoro waja cʉtia Dios oca. Dios ĩmasiti ado bajiro gotiñi: “Yʉ Macʉ ñami ĩ”, yiñi.
1 John 5:20 in Macuna 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.
2 John 1:9 in Macuna 9 Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉbicʉ, Dios robo bajiro ʉsi cʉtibiquĩji ĩocʉ̃. Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ama, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri Dios ĩ Macʉ robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ.
Revelation 1:8 in Macuna 8 Rẽtoro sẽogʉ̃ ñami mani Ʉjʉ Dios. Ado bajiro gotiami. Tʉote mʉa: “A wame ñasʉorise, ito yicõri Z wame ñasʉsarise robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉ ña ñatĩñagʉ̃. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja”, yi gotiami Dios. Ĩ ñami iti rʉmʉ gagʉ, adocãta gagʉ, ito yicõri ija ñatĩñarocʉ. Ija adi sitajʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ.
Revelation 1:11 in Macuna 11 Ado bajiro ruyucʉ iti: —Adocãta mʉ tirise papera tutijʉ ucaya. Iti ucacõri Asia sita gãna Cristore tʉorʉ̃nʉrãre cõama. Ĩna ñama jʉa ãmojeno cʉtori gãna. Ado bajiro wame cʉtia ĩna cʉtori: Efeso, Esmirna, Pérgamo, Tiatira, Sardis, Filadelfia ito yicõri Laodicea wame cʉtiri cʉtori ña ĩna cʉtori, yire oca ruyucʉ yʉ tʉoja.
Revelation 1:17 in Macuna 17 Ĩre ticõri ĩ tʉ cõ quedicʉ yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati ĩ ya ãmo riojocadʉja yʉre moa jeoquĩ. Ito yicõri ado bajiro yʉre yiquĩ ĩ: —Güibesa. Yʉ ña ñatĩñagʉ̃. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja.
Revelation 2:18 in Macuna 18 Gaje mʉcana ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Tiatira gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Dios Macʉ ĩ ya cajeari jea ʉ̃jʉrise robo bajiro bajigʉ, ito yicõri bronce wame cʉtirise bʉto yorise robo bajiro gʉbo cʉtigʉ ado bajiro mʉare gotiami: