1 Timothy 6:4 in Macuna 4 Ito bajiro riasorã ñama, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yirã. Ito bajibojarocati masirã meje ñama ĩna. Cristo gaye gãmeri bʉsi tobʉa ãmosotiama. Gãmeri oca josama ĩna. Ito bajiro ĩna yija, masa ricati tʉoĩaroca yama. Masa ĩna gãmeri ti tudiroca yama. Masa ĩna gãmeri bʉsituroca yama. Ito yicõri masa ĩna gãmeri tʉo rʉ̃cʉbʉobitiroca yama.
Other Translations King James Version (KJV) He is proud, knowing nothing, but doting about questions and strifes of words, whereof cometh envy, strife, railings, evil surmisings,
American Standard Version (ASV) he is puffed up, knowing nothing, but doting about questionings and disputes of words, whereof cometh envy, strife, railings, evil surmisings,
Bible in Basic English (BBE) He has an over-high opinion of himself; being without knowledge, having only an unhealthy love of questionings and wars of words, from which come envy, fighting, cruel words, evil thoughts,
Darby English Bible (DBY) he is puffed up, knowing nothing, but sick about questions and disputes of words, out of which arise envy, strife, injurious words, evil suspicions,
World English Bible (WEB) he is conceited, knowing nothing, but obsessed with arguments, disputes, and word battles, from which come envy, strife, reviling, evil suspicions,
Young's Literal Translation (YLT) he is proud, knowing nothing, but doting about questions and word-striving, out of which doth come envy, strife, evil-speakings, evil-surmisings,
Cross Reference Acts 8:9 in Macuna 9 Iti cʉtojʉ sĩgʉ̃ Simón wame cʉtigʉ ñayijʉ. Co rodo meje ĩ masirise ĩoyijʉ ĩ cumu ñari. Tiyamani ĩ ĩojare ti ʉcayijarã iti cʉto gãna. “Yʉ ña ʉ̃mʉgʉ̃ ñasagʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Masa sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã. Bʉcʉrã, rĩaca cʉni queno tʉorʉ̃nʉyijarã ĩre: —Dios robo bajiroti masiami ãni. Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji ãni, yiyijarã masa.
Acts 8:21 in Macuna 21 Dios ĩ tiro riojo queno tʉoĩagʉ̃ meje ña mʉ. Ito bajiri gʉa rãca mʉ moariseoni meje ña iti.
Acts 15:2 in Macuna 2 Ĩna ito yija tʉo tujabiticõri ruje gãmeri bʉsi tʉoĩayijarã Pablo mesa ĩna rãca. Ito bajiri, “¿Riti ñati?” yirona Pablo mesare Jerusalénjʉ cõayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã: —Itojʉ ejacõri Jesús ĩ cũana rãca ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã rãca cʉni bʉsiba mʉa. Riti iti ñaja, tʉoba. Wasa. Quenajaro, yiyijarã itijʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
Acts 18:15 in Macuna 15 Mʉa masa ocati oca rotire iti ñaja, mʉamasiti oca quenoña. Yʉama iti oca quenori masʉ meje ña ãmoa yʉ, yiyijʉ Galión judio masare.
Romans 2:8 in Macuna 8 Gãjerãma ito bajirã meje ñarãji. Gãjerãre tʉo maibiticõri ĩna rʉcorisere bʉto mairãji ĩna. Ito yicõri Dios oca quenarise tʉorʉ̃nʉmena, ñeñarise yi ʉyarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉto ti junisinicõri, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 12:16 in Macuna 16 Gãjerã jeyarore queno ti mai ñaña mʉa. “Ĩna rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasamena ñama ĩna”, gãjerã yianare cʉni baba cʉticõri, queno wanʉ quena ña mʉa. “Gãjerã rẽto bʉsaro masia yʉ”, yi tʉoĩabesa.
Romans 13:13 in Macuna 13 Quenarise riti yirʉja manire, masa ĩna tiro riojo queno mani yiro bajiro. Basa ĩna menirojʉ wabitirʉja manire. Ñeñaro ĩna ajerojʉ mecʉbitirʉja manire. Gãji manojore ajebitirʉja manire. Mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibitirʉja manire. Gãjerãre tudibitirʉja manire. Gãjerã mani rẽtoro ĩna masija ticõri, ĩnare ti junisinibitirʉja manire.
Romans 14:1 in Macuna 1 Queno Jesure tʉorʉ̃nʉsabicʉ ñabojagʉti sĩgʉ̃ mʉa rãca ĩ ña ãmoja, ĩre boca queno ãmiña mʉa. “Ito bajiro bajigʉ ñami”, yi ti masicõri ĩ rãca gãmeri bʉsi tʉoĩabeja ñasabitire.
1 Corinthians 3:3 in Macuna 3 Adi sita gãna Jesure boca ãmibitiana bajiro mʉa ñajare, josarise gaye mʉare riasobea yʉ maji. Gãjerãre ti ʉorã ña mʉa maji. Gãmeri bʉsitua mʉa. Ricati riti tʉoĩa mʉa. Diore masimenare bajiro tʉoĩacõri ĩna yiado bajiroti ya mʉa maji.
1 Corinthians 3:18 in Macuna 18 Mʉamasiti mʉa rujʉrire rʉobesa. “Adi sita gãna ĩna masirise masi jeocõri bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yibitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. “Bʉto ñasagʉ meje, bʉto masigʉ̃ meje ña yʉ”, yirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija queno masirã ñarã yirãji mʉa.
1 Corinthians 8:1 in Macuna 1 Ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã waibʉcʉrã sĩacõri ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ adocãta. “Itire mani baja, quena ña. Ñeñaro yibea mani”, yi masi jedirãji mʉa. Ito bajibojarocati, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, mʉa yibojaja, masirã meje ña mʉa. Gãmeri mani ti maija itijʉa ña ñasarise. Gãmeri mani ti maija, gãmeri tʉoĩa oca sẽoroca yirãji mani.
1 Corinthians 11:16 in Macuna 16 Sĩgʉ̃ adi yʉ gotirisere ĩ tʉoĩa bʉsi ãmoja, ado bajiro ĩre gotija quena: “Gʉa, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni, ito bajiro riti yisotia gʉa”, yi gotija quena ĩre.
1 Corinthians 11:18 in Macuna 18 “Ĩna minijuaja, ricati riti tʉoĩama”, yire gaye tʉoa yʉ mʉare. “Riti bajiroja”, yi tʉoĩa yʉ itire.
2 Corinthians 11:20 in Macuna 20 Ĩna josare bajiro mʉare ĩna yibojarocati ĩnare boca ãmirã yirãji mʉa. Mʉa ye rʉcorona mʉare rʉorãji ĩna. Manire moa ĩsijaro ĩna yirona, mʉare rʉorãji. Mʉa ya riojʉ jarãji. Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna yirisere tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa.
Galatians 5:15 in Macuna 15 Mʉa ñarãre mʉa ti tudija, ito yicõri ĩnare mʉa oca menija, queno ĩna rãca ña masimenaji mʉa. Ito bajiri rʉore oca riasorãre tʉorʉ̃nʉbesa. Mʉa ñarã rãca queno mʉa ña masitoni queno tʉoĩaña.
Galatians 5:20 in Macuna 20 Ito bajicõri ĩna meni rujeoanareama rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Gãjerãre rojarãji ĩna. Gãjerãre terãji ĩna. Gãmeri tudirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti tudirãji ĩna. Junisinirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiro riti yirãji ĩna. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩa ãmomenaji ĩna. Rocati oca rujeocõri, gãjerã ĩna ña masibeto yirãji ĩna.
Galatians 5:26 in Macuna 26 “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yibitirʉja manire. Ito bajiro mani yibeja, manire ti tudimenaji gãjerã. Ito yicõri mani rãca junisinimenaji ĩna.
Galatians 6:3 in Macuna 3 Sĩgʉ̃ “Ñeñaro yigʉ meje ña yʉama. Ñasari masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja, ĩmasiti rʉoami ĩocʉ̃.
Philippians 1:15 in Macuna 15 Cristo ocare queno yʉ riaso masijare, yʉre ti ʉoama coriarã. “Pablo rẽto bʉsaro queno riasorãji gʉama”, yicõri riasobojama ĩna. Gãjerãma Dios oca tʉorʉ̃nʉrã ñari, wanʉre rãca riasoama.
Philippians 2:3 in Macuna 3 “Yʉmasi bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi oca jaimenati mʉa moaja quena. “Yʉre ti seyojaro gãjerã”, yi tʉoĩamenati moaja quena. “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabesa. “Ĩnama yʉ rẽtoro ñasarã ñama”, mʉa yi tʉoĩaja quena.
Philippians 2:14 in Macuna 14 Dise rʉyabeto mʉa moaja wanʉre rãca riti moaja quena. Ito yicõri gãmeri oca josamenati moaña.
Colossians 2:18 in Macuna 18 Coriarã ado bajiro goti rʉoama mʉare: “Gʉa cãirojʉ ticõri queno Dios ĩ rotirise goti masia gʉa. Manimasiti mani ya rujʉre cami menija quena”, yi goti rʉoama ĩna mʉare. “Ángel mesare gʉa rʉ̃cʉbʉoado bajiro mʉa rʉ̃cʉbʉobeja, mʉare masobiquĩji Dios”, yi goti rʉoama ĩna mʉare. Ĩnamasiti tʉoĩa rujeocõri, ito bajiro goti rʉoama ĩna. “Gʉa robo bajiro mʉa yibeja, mʉare masobicʉ yiguĩji Dios”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja.
2 Thessalonians 2:4 in Macuna 4 Jeyaro masa ĩna rʉ̃cʉbʉorise ti tegʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios gayere ti tegʉ ñari ĩ wajacʉ ñami ĩ. “Yʉ sĩgʉ̃ti ña masa jeyaro ʉjʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ. Diore rʉ̃cʉbʉorã masa ĩna minijuari wijʉ rujigʉ yiguĩji ĩ. Dios robo bajiro ña rʉogʉ yiguĩji. “Dios ña yʉ”, yi rʉogʉ yiguĩji ĩ.
1 Timothy 1:4 in Macuna 4 “Bʉcʉrã oca riaso jidicãña mʉa”, yiya mʉ ĩnare. Ito yicõri, “ ‘Ado bajiro yiyijarã mani ñicʉsabatia’, mʉa yi gotirisere jidicãña mʉa”, yi gotiya mʉ ĩnare. Iti oca ĩna gotija jaje ñacõri jedirise meje ña. Ito bajiri iti oca masare ĩna riasoja ricati riti ĩna tʉoĩaroca yirãji ĩna. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare mani riasore ãmoami Dios.
1 Timothy 1:7 in Macuna 7 Moisés ñayorʉ rotirise riasori masa ña ãmoama ĩna. Ito bajibojarãti ĩnamasi ĩna tʉoĩa bʉsirise, ĩna oca riasorise cʉni tʉo masibeama. “Queno riasorã ña gʉa”, yibojarãti ĩnamasi ĩna riasorisere tʉo masibeama ĩna.
1 Timothy 3:6 in Macuna 6 Gãjerãre Dios oca riaso ñarocʉ mame Cristore tʉorʉ̃nʉsʉogʉ meje ĩ ñaja quena. Cristore tʉorʉ̃nʉsʉogʉreti mani cũjama, “Yʉ sĩgʉ̃ti ña gãjerã rẽtoro masigʉ̃”, yi tʉoĩaguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro ĩ yija ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Satanás ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yiyijʉ Dios, “Dios rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi ĩ tʉoĩare waja.
2 Timothy 2:14 in Macuna 14 Mʉre yʉ gotirise ito gãna mʉcana tʉdi ĩna tʉoĩaroca yiya. Ado bajiro ĩnare mʉ gotire ãmoa yʉ: “Biyaro mʉa oca josarise jidicãtoni yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ñasabitire mʉa tʉoĩa jidicãja quena. Ñasabiti mʉa tʉoĩa bʉsija, ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉo wisarã yirãji mʉare tʉo coderã cʉni”, yiya ito gãnare.
2 Timothy 2:23 in Macuna 23 Ñeñaro tʉoĩa bʉsirã rãca baba cʉtibesa. Ĩna tʉoĩa bʉsirise rocati gaye ñacõri ñe waja ma. “Masa ĩna oca josaroca yama ĩna”, yi masigʉ̃ja mʉ ĩnare. Mʉre ĩna seniĩa josabojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa.
2 Timothy 3:4 in Macuna 4 “Mʉ babaguti ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi rʉocõri, oca menirã yirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiroti ñeñaro yirã yirãji ĩna. “Gãjerã rẽtoro ñasarãguti ña gʉa”, yirã yirãji ĩna. Dios ĩ ãmorisejʉa yiro õno yirã ĩna yi ãmorisejʉa yirã yirãji ĩna.
Titus 3:9 in Macuna 9 Rocati masa ĩna tʉoĩa bʉsirisere coca tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. “Ado bajiro wame cʉtiyijarã bʉcʉrã masa, ito yicõri ado bajiro yisotiyijarã ĩna”, yi tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. “Ado bajiro rotiyoyijʉ Moisés ñayorʉ”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩa bʉsibojaja, oca ñasarise meje ña iti. Itioni mani tʉoĩa bʉsibojaja, quenabetoja manire.
James 1:19 in Macuna 19 Adi Dios ocare ãcabojabesa yʉ ñarã mʉa. Jesure masicõri queno Dios ocare tʉo sʉyarã ñaña mʉa. Queno tʉoĩamenati rocati bʉsire ma. Ito yicõri yoari mejeti junisinire ma.
James 2:14 in Macuna 14 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yibojarãti, gãjerãre mani ejabʉabeja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani. Ito bajiro mani yija mani ya ʉsi masobiquĩji Dios.
James 4:1 in Macuna 1 ¿No gaye wadiati mani ti terise, ito yicõri mani gãmeri tãrise? Mani ñeñaro tʉoĩarise gaye wadia iti. Quenarise yi ãmobojarãti ñeñarise ya mani.
James 4:5 in Macuna 5 Rocati meje ña Dios oca. Ado bajiro gotia: “Manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Bʉto manire tʉo maiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti mani tʉoĩare ãmoguĩji. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teguĩji Dios”, yi gotia ĩ oca tuti.
1 Peter 2:1 in Macuna 1 Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa.
2 Peter 2:12 in Macuna 12 Ito mʉa wato rʉore oca riasori masa, waibʉcʉrã bajiro queno tʉoĩamena ñarãji ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibitibojarãti, ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito yicõri Dios oca ĩna tʉo masibitire, aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrãre mani sĩaro bajiroti riaso rʉorãre ĩna ñeñaro yija ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
2 Peter 2:18 in Macuna 18 Ñeñaro yirã ñacõri masa jeyarore wanʉre rãca rʉo gotiama ĩna. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija, quena ña. No yibea”, yi ʉsirio codeama gãjerãre. Bʉjato yama ĩna. Ito bajiro ĩna riasoja tʉocõri, “Riti yama ĩna”, yi tʉoĩarã yirãji canʉ bʉsati Jesure masisʉoana. Ito bajiri tʉdi ñeñaro yi ʉyarã yirãji mʉcana, ñeñarisere jidicãbojana.
Jude 1:10 in Macuna 10 Ĩnama Dios gayere tʉo masimena ñari itire aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrã robo tʉo masibeama ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibiticõri, cojisiti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, rʉore oca riasori masare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
Jude 1:16 in Macuna 16 “Quenabeto”, yisotiama ĩnaõna rʉore oca riasori masa. Mani ʉjarã rotirisere ti tujabeama ĩna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Coji meje “Rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yisotiama ĩna. Ito yicõri, ĩna ãmoro robo bajiro yirona gãjerãreama queno goti rʉoama ĩna.
Revelation 3:17 in Macuna 17 ‘Gajeoni jairã ña gʉa. Gʉa ãmorise ñajediro, dise rʉyabeto rʉcoa gʉa’, yiboja mʉa. Queno itire ti masibea mʉa. Yʉ tija yʉre cʉdimena ñari ado bajiro bajirã ña mʉa. Bojoro bʉjarã, ñe rʉcomena, tʉoĩa oca jairã, cajea mana ito yicõri yutabuju mana bajiro bajirã ña mʉa.