Cross Reference Matthew 1:23 in Macuna 23 Romio ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco macʉ sãñagõ ñagõ yigõji iso. Ito bajiri macʉ cʉtigo yigõji iso. Emanuel yirã yirãji masa ĩre, yiyijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. “Dios ñami mani rãca”, yireoni ña iti Emanuel yire.
Matthew 3:16 in Macuna 16 Jesús ĩ majaroca riti ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo.
Matthew 4:11 in Macuna 11 Jesús ito ĩ yija tʉocõri, wacoayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito yija bero ángel mesa Jesure ejabʉarona ejayijarã ĩja.
Matthew 13:11 in Macuna 11 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios.
Matthew 28:2 in Macuna 2 Ito ĩna waroca ñajasaroti sita ʉeyijʉ. Sĩgʉ̃ ángel ruji ejayijʉ. Ruji ejacõri masari cuma gʉ̃ta ĩna biabojaragare janayijʉ ĩ, ito yicõri itiga joere rujiyijʉ.
Mark 1:13 in Macuna 13 Itojʉ ñayijʉ Jesús jʉ̃arã masacõ rʉmʉri. Itojʉ Jesús ĩ ñaroca, “¿Diore riti cʉdigʉ yiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codegʉ ejayijʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ito ĩ yibojarocati Diore cʉdibiticõ yibisijʉ Jesús. Gãjerona jeyaro wato ñayijʉ Jesús. Ito yicõri Dios ñaro gãna ángel mesa ĩre codeyijarã.
Mark 16:5 in Macuna 5 Gʉ̃tagã manija ticõri, sãjayijarã ĩna. Ito sãja wacõri ĩna ti ñucaja riojocadʉja sĩgʉ̃ mamʉ yutabuju botiro sãñacõri rujiyijʉ. Ĩre ticõri ʉcayijarã ĩna romia.
Mark 16:19 in Macuna 19 Iti ĩ bʉsija bero macãrʉcʉ̃rojʉ mani Ʉjʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ Dios. Ito bajiri Dios ĩ riojocadʉjajʉ rujiyijʉ Jesús.
Luke 2:10 in Macuna 10 Ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Güibesa mʉa. Oca quenarise mʉare gotigʉ wadibʉ yʉ. Iti oca tʉocõri masa jeyaro wanʉrã yirãji ĩna.
Luke 2:32 in Macuna 32 Mʉ cõarʉ ñami, Israel sita gãna mejere cʉni ĩna tʉo masiroca yirocʉ. Ito yicõri mʉ ñarã Israel sita gãnare rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro, yi wanʉyijʉ Simeón, Diore queno cʉdigʉ ñari.
Luke 22:43 in Macuna 43 Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩocõri ĩ oca sẽoroca yiyijʉ.
Luke 24:4 in Macuna 4 Ito bajija ticõri, ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri, “Ito yirʉja manire”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ʉ̃mʉa jʉ̃arã ĩna tʉ rʉ̃gõja tiyijarã. Saya yorise sãñarã ñayijarã ĩna.
Luke 24:51 in Macuna 51 Ito bajiro ĩnare ĩ yija bero ũmacʉ̃jʉ ãmi wayijʉ Dios ĩre.
John 1:1 in Macuna 1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
John 1:14 in Macuna 14 Dios oca gotiri masʉ manire bajiroti rujʉ cʉticõri, mani wato ña ucuquĩ. Ĩti ñami masare ti maigʉ̃, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ, Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re ticõri, “Ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ĩ Jacʉre bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa mani.
John 1:32 in Macuna 32 Gaje ado bajiro masare gotiquĩ ĩ: —Espíritu Santo bujare bajigʉ ruji wadicõri, ĩ joejʉre ĩ quedi jeaja ticʉ yʉ.
John 6:62 in Macuna 62 Yʉ Masa Rĩjorʉ, ũmacʉ̃jʉ yʉ ñagoado mʉcana yʉ tʉdi mʉja waja, ¿no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa?
John 13:3 in Macuna 3 Ado bajiro yi tʉoĩari seyoñi Jesús, “Dios yagʉ wadirʉ ña yʉ, ito yicõri ĩ tʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Yʉ roti masitoni yʉ Jacʉ ĩ cũrʉ ña yʉ”, yi tʉoĩari seyoñi Jesús.
John 15:26 in Macuna 26 ’Espíritu Santo riojo gotigʉre mʉa tʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji. Yʉ Jacʉ tʉ wadirʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ.
John 16:8 in Macuna 8 Ĩ wadija, “Ñeñaro yirã ña mani”, adi macãrʉcʉ̃ro gãna yi ĩna tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ. “Quenarise mani yija, Diore cʉdirãji mani”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo. “Diore mani cʉdibeja manire waja senigʉ̃ yiguĩji”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
John 16:28 in Macuna 28 Yʉ Jacʉ tʉ wadicõri, adi macãrʉcʉ̃rojʉ ejacʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare wagocõri, yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ mʉcana, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
John 17:5 in Macuna 5 Adi macãrʉcʉ̃ro iti ñaroto riojʉajʉ mʉ rãca rʉ̃cʉbʉogʉ ñacʉ yʉ. Cʉna, ito bajiroti adocãta mʉ tiro riojo masa yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yiya.
John 20:12 in Macuna 12 Ito iso tisõja jʉ̃arã ángel mesa botirise sãñarã rujiyijarã. Sĩgʉ̃ Jesús ya rijoga ñagoadojʉa rujiyijʉ. Gãji ĩ ya gʉbori ñagoadojʉa rujiyijʉ.
Acts 1:1 in Macuna 1 Yʉ baba Teófilo, ñati mʉ. Iti rʉmʉjʉ mʉre papera yʉ cõasʉocati Jesús ĩ yigore, ito yicõri ĩ riasore gaye mʉre papera cõacʉ yʉ.
Acts 1:19 in Macuna 19 Jerusalén gãna itire tʉobʉjacõri, “Acéldama”, wame yiyijarã iti sitare. Ĩna ocanama, “Sĩare waja ĩna waja yira sita ña”, yireoni ñayijʉ.
Acts 2:32 in Macuna 32 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Pedro: —Jesús ĩ godaja bero, mʉcana tʉdi ticʉ gʉa. Ito bajiri, “Ĩre tʉdi catioñi Dios”, ya gʉa.
Acts 10:34 in Macuna 34 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉsisʉoyijʉ Pedro ĩja: —Tʉo masia yʉ ĩja. “Judio masare riti maia yʉ”, yibeami Dios. Mani jeyarore corocõ ti maiami Dios.
Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Acts 14:27 in Macuna 27 Itojʉ Antioquíajʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri jeyaro Dios ĩ ejabʉare gaye gotiyijarã ĩna: —Queno ejabʉaquĩ Dios gʉare. Ito bajiri judio masa meje ñarã cʉni Dios oca quenarise tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna, yi gotiyijarã ĩna.
Acts 20:28 in Macuna 28 Ito bajiri mʉamasiti queno tʉo masiña. Ito Efesojʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre queno tirʉ̃nʉma. Espíritu Santo ĩ cũado bajiroti yiba mʉa. Mani Ʉjʉ Jesús manire yiari ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti, Dios ñarã ña mani. Ito bajiroti bajirãji ĩna cʉni. Ito bajiri queno tirʉ̃nʉma ĩnare, oveja coderi masʉ ĩ tirʉ̃nʉro bajiro.
Romans 1:3 in Macuna 3 Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo.
Romans 8:3 in Macuna 3 Dios rotirise ñarocõti cʉdi jeo masia ma manire. Ito bajiri, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdire waja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masibea mani. Ado bajirojʉa bajia. Dios ĩ Macʉgorore adi macãrʉcʉ̃rojʉ cõañi. Mani ñeñaro yiri rujʉ bajiro rujʉ cʉtiñi. Mani robo rujʉ cʉtibojagʉti ñeñarise yibisĩ ĩ. Ĩ ya rujʉna ñeñaro yiĩabicʉ ñari, mani ñeñaro yirisere ñarocõti waja yi jeoñi ĩ. Ito bajiri, “Ĩ ejabʉarisena, ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi masirãji mani.
Romans 9:5 in Macuna 5 Yʉ ñarã bʉcʉrã ñasʉoana janerãbatia ñama ĩna. Cristo cʉni yʉ ya butu gagʉti rujeañi. Cristoti ñami Dios, masa ñarocõreti rotigʉ. Coji rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
Romans 10:12 in Macuna 12 Dios ĩ tija judio masa, judio masa mejere cʉni, coro bajiroti tiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro Ʉjʉ. No ĩre senigʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 10:18 in Macuna 18 Adire mʉare seniĩagʉ̃ ya yʉ: ¿Israel sita gãna Dios oca tʉobitianada? Tʉobojana tʉorea. Dios oca tuti ado bajiro gotia: Dios oca gotiri masa, masa jeyarore goti jeoñi. Ito yicõri ĩna oca cojʉ rʉyabeto, tʉore ña.
Romans 16:25 in Macuna 25 Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ĩ ocare queno mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yi masiguĩji Dios. Iti oca ña, Cristo masare ĩ masore gaye, yʉ riasorise. Cajerojʉti jane mejejʉ masare riasore meje ñayija iti.
1 Corinthians 2:7 in Macuna 7 Yʉ bʉsija, Dios ĩ masirisena bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, masa ĩna tʉo masiroti gaye ña iti. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Ado bajiro masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masicãñi Dios. Iti oca masa ĩna masibitire Dios ĩ masirisena masare riasoa yʉ.
1 Corinthians 15:47 in Macuna 47 Ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉre sitana rujeoyijʉ Dios. Ito bajiri adi sita gagʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ bero gagʉ Cristoama ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ ñayijʉ.
Galatians 2:8 in Macuna 8 Riti ña. Pedrore cũñi Dios, judio masare oca quenarise ĩ goti ucutoni. Ito bajiroti cũñi Dios yʉre cʉni, judio masa mejere yʉ riaso ucutoni.
Galatians 4:4 in Macuna 4 Ito bajiro mani bajibojarocati, “Masare yiari yʉ Macʉre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiri rʉmʉ ejayija ĩja. Ito bajiri Dios Macʉ ñabojagʉti, romiona rujeañi Jesucristo. Ito yicõri judio masʉ rujeañi ĩ.
Ephesians 1:9 in Macuna 9 Jane mejejʉ, “Ado bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Adi rʉmʉriama Jesucristo ñarã mani ñajare, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ.
Ephesians 3:3 in Macuna 3 “Judio masa meje ñarãre cʉni ti maicõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi yʉ tʉoĩa masiroca yiñi Dios yʉre. Iti rʉmʉjʉ iti ocare masibisijarã masa. Ito bajiri iti paperana jabeto mʉare gotisʉoa yʉ itire
Ephesians 4:8 in Macuna 8 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca tuti: Ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉdi waroto riojʉa ĩ wajanare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri jaje quenarise ĩ ñarãre ĩsigʉ̃ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca tuti.
Ephesians 6:19 in Macuna 19 Yʉre yiari cʉni Diore senisotiya. Dios oca yʉ gotiroca, Diore bʉsiya mʉa, ĩ oca queno yʉ goti masitoni. “Masa jeyarore maso ãmoguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Güibicʉti iti oca masare yʉ gotitoni yʉre yiari Diore bʉsiya mʉa.
Philippians 2:6 in Macuna 6 Ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃, Diocõ masigʉ̃ ñabojagʉti adi sitajʉ wadigʉ ĩ masirise jidicãyijʉ Cristo maji.
Colossians 1:6 in Macuna 6 Cristo oca tʉo masisʉocõri, “Iti ña oca riojo ñasarise”, yiyija mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti manire ti maicõri manire queno yiñi Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ oca quenarise mʉa tʉogore masa jeyaro tʉorã yirãji adi rʉmʉri ĩja. Ito yicõri mʉa yiado bajiroti ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri mama ʉsi wasoarã yirãji ĩna cʉni.
Colossians 1:16 in Macuna 16 Ĩ́na sʉoriti dise rʉyabeto ũmacʉ̃jʉ gaye cʉni, adi sita gaye cʉni rujeoyijʉ Dios. Ruyubiti cʉni, ruyurise cʉni ĩ Macʉ rãcati rujeoyijʉ Dios. Ruyumenare, ĩna ʉjarãre cʉni rujeoyijʉ Dios, ĩ Macʉ rãcati. Ito bajiri ĩnare rujeorʉ ñari, ĩna ʉjʉ ñami Dios Macʉ. Ito bajiro yicõri ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ĩ Macʉre cũyijʉ Dios.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
Colossians 2:2 in Macuna 2 Mʉare yiari ito bajiro Diore seni ĩsisotia yʉ, mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽotoni. Sĩgʉ̃ ʉsi bajiro riti tʉoĩacõri mʉa gãmeri maitoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Ĩ ocare queno tʉo masicõri, “Riti ña iti. Jesucristo masoana ña gʉa”, yi mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti rʉmʉjʉ Jesucristo gaye ñarocõti goti jeobisijʉ Dios maji. Adi rʉmʉri ĩja ĩ goti jeobitire gotigʉ yami Dios manire. Cristo sĩgʉ̃ti ñami jeyaro tʉo masire rʉcogʉ. Dise rʉyabeto tʉo masigʉ̃ ñami ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja queno tʉo masirã ñarã yirãji mani cʉni.
2 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ ñarã ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩre ti wanʉrã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Mʉare gʉa riasorise tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩna rãca ĩre ti wanʉrã yirãji mʉa cʉni.
2 Thessalonians 2:7 in Macuna 7 Jeyaro ñeñaro ĩ yiroti masibitibojarãti, “Masa ĩna ñeñaro yiroca yicãmi ĩ”, yi tʉoĩarã ña mani. Dios ĩre camotagʉ ĩ rotibetoti goaĩobicʉ yiguĩji ĩ.
1 Timothy 3:9 in Macuna 9 Iti rʉmʉjʉ Cristo oca masa ĩna masibitire queno ĩna tʉorʉ̃nʉja quena. Ito bajiro tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios ãmoro bajiro mani yijare ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani”, ĩna yija quena. Ito bajiro bajirã ñacõri Dios oca riasori masʉre ejabʉarã ĩna ñaja quena.
Hebrews 1:3 in Macuna 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
Hebrews 2:9 in Macuna 9 Jesure masia mani. “Ito bajiro bajiñi Jesús”, yi tʉoĩa mani. Adi sita Jesús ĩ ñaroca maji ángel mesa berojʉa ĩre cũñi Dios. Manire ti maicõri ĩ Macʉre goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Manire yiari tõbʉjacõri ĩ goda ĩsire ñajare, Ʉjʉ ñasagʉ ĩre cũñi Dios. Ito yicõri masa jeyaro ĩre rʉ̃cʉbʉotoni ĩ Macʉre cũñi Dios.
Hebrews 7:7 in Macuna 7 “Dios mʉre queno yijaro”, yi ecorʉ rẽtoro ñami, “Dios mʉre queno yijaro”, yirʉ. Melquisedec ĩ, “Queno Dios mʉre yijaro”, yi ecorʉ ñayijʉ Abraham. Ito bajiri, “Abraham rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 8:1 in Macuna 1 Yʉ gotisʉorise ado bajiro bajia ñasarise. Sĩgʉ̃ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami ñasagʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ.
Hebrews 12:2 in Macuna 2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ.
1 Peter 1:12 in Macuna 12 Ito yi, ĩna tʉoĩarocati, “Itire timenaji mani. Mani bero gãna ĩna ñaroca rẽtaro yiroja iti”, yi tʉoĩayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna yi tʉo masiroca yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri Espíritu Santore cõayijʉ Dios ĩ oca gotiri masa manire ĩna riaso masitoni. Ito bajiri iti oca quenarise rẽtaja bero tʉorã ña mani. Dios ñaro gãna ángel mesa iti ocare bʉto tʉo ãmoama ĩna cʉni, quenarise iti ñajare.
1 Peter 1:20 in Macuna 20 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ, manire yiari ĩ Macʉre cõarocʉ tʉoĩa yucãyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja, “Yʉre masorocʉ ejañi Cristo”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 3:18 in Macuna 18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ.
1 Peter 3:22 in Macuna 22 Tʉdi caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca ñagʉ̃ wayijʉ Jesucristo. Ito yicõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ ĩja. Ito bajiri ángel mesa ĩna ñarocõti Jesucristore rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarã ñasarã Jesucristore rʉ̃cʉbʉoarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirãji ĩna cʉni Jesucristore.
1 John 1:2 in Macuna 2 Dios oca goti rẽtoburocʉ ĩ goaroca ticʉ gʉa. Ĩti ñami Jesucristo catitĩñare rʉcogʉ. Ito bajiri gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Gʉare goaĩocacʉti, mani Jacʉ Dios rãca ñayijʉ. Ĩre gʉa tiroca yiñi Dios. Ĩ gayere mʉare bʉsia yʉ.
1 John 3:5 in Macuna 5 “Jesucristo ñeñarise yigʉ meje ñami”, yi tʉo masirãji mʉa. Jesucristo adi macãrʉcʉ̃ro wadiñi mani ñeñaro yirise waja yirocʉ. Itire masia mʉa.
1 John 5:6 in Macuna 6 Dios Macʉti ñami Jesucristo. Tite. Jesure idé guroca ũmacʉ̃jʉ oca ruyuyijʉ. “Ãniti ñami yʉ Macʉ”, yiyijʉ. Jesús yucʉtẽojʉ ĩ rí budi yosaroca, “Ãniti ñami yʉ Macʉ”, yire oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ. Riojo gotigʉ ñami Espíritu Santo. Ĩ cʉni, “Cristo Dios Macʉ ñami”, yi gotiami manire. Ʉdiaji oca tʉocõri, “Jesucristo Dios Macʉ ñami”, yi tʉo masia mani. Ʉdiaji oca bʉsirise corocõti gotia iti. Jesure idé guri rʉmʉ oca ruyure, ito yicõri Jesús ĩ yucʉtẽojʉ ĩ rí budi yosaroca oca ruyure, ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirise cʉni corocõti bʉsia iti. Ito bajiri mani cʉni, “Dios Macʉ ñami Jesús”, yi masirãji mani ĩja.
Revelation 1:17 in Macuna 17 Ĩre ticõri ĩ tʉ cõ quedicʉ yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati ĩ ya ãmo riojocadʉja yʉre moa jeoquĩ. Ito yicõri ado bajiro yʉre yiquĩ ĩ: —Güibesa. Yʉ ña ñatĩñagʉ̃. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja.
Revelation 7:9 in Macuna 9 Ito yija bero ʉjʉ ya cumuro riojo, ito yicõri Oveja Macʉ riojo jãjarã masa ticʉ yʉ. Ĩna ñacã co sita gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, co cʉto gãna rʉyabeto, ito yicõri co butu gãna rʉyabeto ñacã ĩna. Cõĩaja jediado manicã ĩna. Yutabujuri botirise sãñacõri ĩna ya ãmorijʉ rujaño caeri rʉcocã ĩna.
Revelation 17:5 in Macuna 5 Iso ya rioweca tʉo masia mani wame wãñacʉ. Ado bajiro bajicʉ iti wame: “Jaja cʉto Babilonia wame cʉtigo ñamo adio. Wedi masa romia jaco ñamo adio. Ito yicõri ñeñarise jeyaro jaco ñamo adio”, yireoni ñacʉ iso ya rioweca wãñarise.
Revelation 17:7 in Macuna 7 Ito bajiro yʉ baji ñaroca ado bajiro gotiquĩ ángel yʉre: —¿Ñere ti ʉcati mʉ? Iso mʉ tiro, “Ado bajiro yireoni ñati adi”, mʉ yi masitoni mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ. Guijogʉ jʉa ãmojeno rijogari cʉticõri jʉa dʉjamocõ saburi cʉtigʉ isore ãmi waja mʉ tirʉ, “Ado bajiro yireoni ñati adi”, mʉ yi masitoni mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ.