Cross Reference Matthew 5:8 in Macuna 8 ’Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tirã yirãji mʉa.
Matthew 12:35 in Macuna 35 Sĩgʉ̃ queno yigʉ quenarise bʉsigʉ yiguĩji, ĩ ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti. Ito yicõri ñeñaro yigʉ, ĩ ya ʉsi ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñarise bʉsigʉ yiguĩji ĩ.
Mark 12:28 in Macuna 28 Judio masa rotirise riasori masʉ Jesús rãca ĩna bʉsiroca tʉo ñayijʉ ĩ. Ito bajiri, “Queno cʉdiami Jesús”, yi tʉo ñayijʉ ĩ. Ito bajiri Jesús tʉjʉa wayijʉ ĩ ĩja ĩre seniĩarocʉ: —¿Disejʉa ñati Dios rotirise ñasarise? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
Acts 15:9 in Macuna 9 Manire ĩ ti mairo bajiroti ĩnare cʉni ti maiami Dios. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩna ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios ĩnare, manire ĩ ãcabojoado bajiroti.
Acts 23:1 in Macuna 1 Judio masa ʉjarãre tijucõri ado bajiro yiyijʉ Pablo: —Yʉ ñarã yʉ catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yisoticʉ yʉ. Ito bajiri ĩ riojo ñe ʉsiriobeto ña yʉ, yiyijʉ Pablo ĩnare.
Acts 24:16 in Macuna 16 Ito bajiri quenarise riti ya yʉ, Dios riojo, masa riojo cʉni, “Seti ma yʉre”, yʉ yija quenaroti, yiyijʉ Pablo.
Romans 9:1 in Macuna 1 Yʉ gotirise riti ña. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ yagʉ ña yʉ. Ito bajiri socabea yʉ. “Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena riojo oca gotia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
Romans 10:4 in Macuna 4 Cristo ĩ ejaja bero, ĩ́na sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Adi rʉmʉri, no Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Ĩ ñami queno yigʉ. Seti macʉ ñami”, yiguĩji Dios. Cristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti manire masoguĩji Dios. Ito bajiri, “Dios rotirise mani cʉdirajʉna sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire ma ĩja.
Romans 13:8 in Macuna 8 Gãjerãre waja ruyuriobesa. Sĩgʉ̃re rʉyabeto gãmeri ti maisotiya. Ito bajiro gãmeri mʉa ti mairise jidicãbeja mʉa. No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, Dios ĩ rotirise cʉdigʉti ñami ĩocʉ̃ ĩja.
Romans 14:15 in Macuna 15 Sĩgʉ̃ Cristore masigʉ̃, “Rẽore gaye ña”, ĩ yi tʉoĩarise mani baja ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ĩ bojori bʉjaroca mani yija, ĩre ti mairã meje ña mani. Ĩnaõnare yiari cʉni goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiri sĩgʉ̃ Cristore masigʉ̃ mani baja ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, babiticõrʉja itire.
1 Corinthians 8:1 in Macuna 1 Ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã waibʉcʉrã sĩacõri ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ adocãta. “Itire mani baja, quena ña. Ñeñaro yibea mani”, yi masi jedirãji mʉa. Ito bajibojarocati, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, mʉa yibojaja, masirã meje ña mʉa. Gãmeri mani ti maija itijʉa ña ñasarise. Gãmeri mani ti maija, gãmeri tʉoĩa oca sẽoroca yirãji mani.
1 Corinthians 13:1 in Macuna 1 Co oca rʉyabeto mani bʉsi masibojarocati, ito yicõri ángel mesa oca mani bʉsi masibojarocati, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Gãjerãre mani ti maibeja, jeyaro bʉsirã ñabojarãti, rocati yucʉ toti iti bʉsiro bajiroti, ito yicõri cometiro iti bʉsiro bajiro, rocati oca godacoajʉ. Gãjerãre ti maimenati mani bʉsibojaja manire tʉomenaji ĩna.
2 Corinthians 1:12 in Macuna 12 Gaje gaye tʉoĩacõri wanʉa yʉ. Ado bajiro bajia iti yʉ wanʉrise. “Dios ĩ ãmoro bajiro masare queno yicʉ yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ. “Masare rʉogʉ meje ña yʉ. Corinto cʉto gãna rãca ñagʉ̃ ĩnare queno Dios oca riasocʉ yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉre queno yicõri, gãjerãre yʉ queno yi masiroca yiñi Dios. Yʉ masirisena meje ito bajiro yicʉ yʉ. Dios ĩ masirisena ito bajiro yicʉ yʉ.
Galatians 5:6 in Macuna 6 Wiro mani taja, mani tabeja cʉni ñasarise meje ña iti. Itina sʉori meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ito yicõri gãjerãre mani ti maija, iti ña ñasarise. Ito bajiro mani yija ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Galatians 5:13 in Macuna 13 Yʉ ñarã, mʉare beseñi Dios, ĩ ñarã mʉa ñatoni. Judio masa bʉcʉrã rotire gaye mʉare cʉdi rotibisijʉ Dios. Ĩ rotibitibojarocati, “Yʉ ya rujʉ iti tʉoĩaro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yi ñaja quena. Gãjerãre ti maicõri ĩnare ejabʉaya mʉa.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
1 Timothy 1:19 in Macuna 19 Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. Mʉ tʉoĩarise quenarise mʉre iti gotija, tʉorʉ̃nʉña mʉ itire. Coriarã ñama ĩna tʉoĩarise iti gotibojarocati tʉorʉ̃nʉmena. Ito bajiro yicõri Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãma ĩna.
1 Timothy 3:9 in Macuna 9 Iti rʉmʉjʉ Cristo oca masa ĩna masibitire queno ĩna tʉorʉ̃nʉja quena. Ito bajiro tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios ãmoro bajiro mani yijare ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani”, ĩna yija quena. Ito bajiro bajirã ñacõri Dios oca riasori masʉre ejabʉarã ĩna ñaja quena.
2 Timothy 1:3 in Macuna 3 Yʉ ñicʉsabatia Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiroti rʉ̃cʉbʉoa yʉ cʉni. “Yʉ ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios”, yi tʉoĩacõri ĩ tiro riojo queno ĩre moa ĩsia yʉ. Ʉ̃mʉa ñami cʉni mʉre yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Mʉre tʉoĩa bʉjacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
2 Timothy 1:5 in Macuna 5 “Cristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Timoteo”, yi tʉoĩa yʉ mʉre. Mʉ ñico Loida, mʉ jaco Eunice cʉni mʉ riojʉajʉ ito bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. “Mʉ cʉni ito bajiroti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñagʉ̃ja mʉ”, yi tʉoĩa yʉ mʉre.
2 Timothy 2:22 in Macuna 22 Mamʉ ñabojagʉti gãjerã mamarã ĩna ñeñaro yi ʉyarisere ti cũbesa mʉáma. Quenarisejʉa riti yisotiya mʉ. Diore riti tʉorʉ̃nʉ ñasotiya. Gãjerãre ti maicõri queno ñe oca manoti, ñaña mʉ. Ĩna ñeñaro yirise jidicãnajʉa Cristore riti tʉorʉ̃nʉrã rãcajʉa baba cʉtiya.
Titus 1:15 in Macuna 15 Mʉ tʉ yʉ ñaja, ricati riti tʉoĩarãre ado bajiro gotiborʉja yʉ: No quenarise riti yigʉ quenarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. No Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñeñarise riti yigʉama quenarise ĩ tibojaja cʉni ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃, ito bajiro riti ñeñarise tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ.
Hebrews 9:14 in Macuna 14 Waibʉcʉrã rí rẽto bʉsaro ñasarise ña Cristo ya rí. Waibʉcʉrã ríama joe gayeti coeroja. Jesús ya ríama mani ñeñaro yirisere coe jeocõroja. Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ, mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ. Ito bajiro yiñi Cristo manire, Espíritu Santo ñatĩñagʉ̃re tʉocõri. Jesús ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yirise ticõri yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani. “Jesús ya ríre ticõri yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios catitĩñagʉ̃re wanʉrã ĩre moa ĩsitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 10:22 in Macuna 22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
Hebrews 11:5 in Macuna 5 Enoc ñayorʉ Diore ĩ tʉorʉ̃nʉjare ĩre wanʉyijʉ Dios. Ĩre ti wanʉcõri, catigʉreti ĩre ãmicoayijʉ Dios. Ito bajiri ĩre ãmabojarãti bʉjabisijarã masa, Dios ĩre ãmire ñajare. Dios oca tuti iti gotija, “Enoc ñayorʉ ĩ ãmi ecoroto riojʉa, ĩre queno wanʉyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti.
Hebrews 13:18 in Macuna 18 Ñeñaro yʉ yibejare, yʉ tʉoĩarise quena ña yʉre. Ito bajiri ñeñaro yi ãmobea yʉ. Quenarise yʉ yitoni, yʉre yiari Diore seni ĩsiña mʉa.
James 4:8 in Macuna 8 Diore mani tʉoĩaja ĩ cʉni manire tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña mʉa. Diore tʉo maibojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto mʉa tʉoĩaja quenabetoja. Ito bajiri Diore riti tʉoĩaña mʉa.
1 Peter 1:22 in Macuna 22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena.
1 Peter 3:16 in Macuna 16 Ito yicõri, “Seti ma yʉre”, mani yi masitoni quenarise riti yirʉja manire. Cristo ñarã ñari quenarise riti yirʉja mani. Ito bajicõri manire gãjerã ĩna bʉsituja, “Bʉrãti yama ĩna”, yi tʉoĩarãji gãjerã. Ito bajiri manire bʉsituri masa bojori bʉjarã yirãji ĩna.
1 Peter 3:21 in Macuna 21 Ĩnare ĩ masoado bajiro manire cʉni masoñi Dios, Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti. “Diore cʉdirã ñama”, gãjerã ĩna yitoni idé gu rotia mani. Rujʉ ʉeri coerona meje idé gu rotia mani. Ñeñaro mani yirise jidicãja bero ado bajiro Diore bʉsia mani. “Queno ya mʉ. Yʉre masoyija mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yʉ ñeñaro yirise yʉre waja yi ĩsirocʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito yicõri yʉre masorocʉ tʉdi catiñi ĩ”, Diore ya mani idé gure ãmorã.
1 Peter 4:8 in Macuna 8 Gãjerãre mani ti maitĩñaja quena. Iti ña ñasarise. Gãjerãre mani bʉto ti maija, ĩna manire ñeñaro yirisere ãcabojarã yirãji mani.
2 Peter 1:7 in Macuna 7 Dios ãmoro bajiro yicõri, mani ñarãre cʉni ti maija quena. Ito yicõri ĩnare ejabʉarʉja manire.
1 John 3:3 in Macuna 3 “Ĩre tigʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa yuja, ñeñarise yimenaji mani ĩja. Jesús robo bajiroti ñeñarise yimenaji mani cʉni.
1 John 3:23 in Macuna 23 Ado bajiro manire rotiñi Dios, “Yʉ Macʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉoya mʉa. Ito yicõri masa ñarocõreti ti maiña mʉa”, yiñi Dios. Adi ña ĩ rotire ñasarise.
1 John 4:7 in Macuna 7 Tʉoya yʉ mairã mʉa. Mani ya rujʉre mani mairo robo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Masare mani ti mairise mani Jacʉ Diona sʉoriti wadire ña iti. Gãjerãre ti maigʉ̃ mʉcana tʉdi mame rujearʉ ñami, ito yicõri Dios macʉ ñami ĩ. Diore masigʉ̃ ñami ĩocʉ̃.