Cross Reference Matthew 3:7 in Macuna 7 Jãjarã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Juan: —Mʉare yʉ idé gure ãmoboja mʉa. Ãña rima juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios waja ĩ seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
Matthew 3:12 in Macuna 12 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
Matthew 12:45 in Macuna 45 Ito bajiro ĩre ti ejacõri jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a ĩ rẽto bʉsaro ñeñaro yirãre ãmi ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ĩna ñarocõti ʉ̃mʉgʉ̃re sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna sãjajare bʉto bʉsa ñeñaro yigʉ ñagʉ̃ yiguĩji ʉ̃mʉgʉ̃ ĩja. Ito bajiroti rẽtaro yiroja adi rʉmʉri gãna ñeñaro yirãre cʉni, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
Matthew 21:41 in Macuna 41 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã ĩna Jesure: —Ĩnare ti maiari meje ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji ĩ iti sita ʉjʉ. Ito ĩ yija bero gãjerãre tirʉ̃nʉ wasoa rotigʉ yiguĩji ĩ. Ʉyé iti bʉcʉaroca iti wese ʉjʉre ĩsironare ĩnare wasoagʉ yiguĩji ĩ, yicã ĩna Jesure.
Matthew 22:6 in Macuna 6 Gãjerãma ʉjʉ ĩ cõanare boca ñiayijarã. Ito yicõri ĩnare jayijarã. Ito yirã riti ĩnare sĩacõyijarã ĩna.
Matthew 23:32 in Macuna 32 Mʉa ñicʉsabatia ĩna yiyore bajiroti ya mʉa cʉni adi rʉmʉri gãna, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 24:6 in Macuna 6 “Masa gãmeri sĩarã yiyijarã”, yire oca tʉorã yirãji mʉa. “Gaje cʉto gãna jane gãmeri sĩasʉoyijarã”, yire gaye guijorise oca tʉorã yirãji mʉa. Iti ocare mʉa tʉoja güibeja mʉa. Ito bajiroti bajiro yiroja bajirea. Ito bajibojarocati jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto.
Matthew 24:14 in Macuna 14 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca adi sita ñarocõreti ejaro yiroja. Ito bajiri masa jeyaro iti oca masirã yirãji. Ĩna masi jediroca adi macãrʉcʉ̃ro jediro yiroja.
Matthew 24:21 in Macuna 21 Ito bajiro bajiri rʉmʉri bʉto tõbʉjarã yirãji masa. Adi macãrʉcʉ̃ro ñasʉora rʉmʉri masa ĩna tõbʉjaĩabiti rẽto bʉsaro tõbʉjarã yirãji ĩna. Iti ĩna tõbʉjaja bero mʉcana iti robo bajiro bajirise tõbʉjamena yirãji masa.
Mark 16:16 in Macuna 16 No Diore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu ecorʉti godabiquĩji. Catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama ĩ ñeñaro yirise waja ñaro ya ĩre. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús.
Luke 11:50 in Macuna 50 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoja bero ĩre goti ĩsiri masare sĩasʉoñi mʉa ñicʉsabatia. Tite mʉa. Abel ñayorʉre sĩañi ĩna. Ĩ bero gãnare cʉni jãjarãre sĩañi ĩna. Ito yicõri Zacarías wame cʉtigʉre Dios ya wi gʉdareco rʉ̃gõgʉ̃re ĩre sĩasʉsañi mʉa ñicʉsabatia. Ito bajiri ĩna sĩare waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ya yʉ mʉare adi rʉmʉri gãnare cʉni, yiyijʉ Jesús.
Luke 19:42 in Macuna 42 Tʉoĩa oticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Wanʉ quenatĩñare bʉja masibojarãti ãmobisijarã ĩna. Ito bajiri adocãta bʉja masiña ma ĩnare.
Luke 21:20 in Macuna 20 Mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ Jesús: —Jerusalénjʉ surara ĩna gãni biaja tʉocõri, “Nocõ mejeti adi cʉtore ruyuriorã wana yama”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
Acts 4:12 in Macuna 12 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami adi macãrʉcʉ̃rojʉ masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ. Jesús sĩgʉ̃ti manire maso masiguĩji. Ñimʉjʉa gãji ĩ robo bajigʉ maquĩji, yiyijʉ Pedro ʉjarãre.
Acts 11:2 in Macuna 2 Ito bajiri Pedro Jerusalénjʉ ĩ mʉja ejaroca, judio masa Jesure boca ãmisʉoana Pedrore bʉsituyijarã ĩna.
Acts 11:17 in Macuna 17 Dios, Espíritu Santo sãjaroca yiquĩ ĩnare, judio masa meje ĩna ñabojarocati, mani Jesure boca ãmiroca ĩ quedi sãjacato bajiroti. Ito bajiri Diore rẽo masiado manicʉ yʉ, yiyijʉ Pedro ĩnare.
Acts 13:45 in Macuna 45 Ito bajiro jãjarã masa Dios oca tʉo ãmorã ĩna ejaja ti teyijarã judio masa. Ito yicõri Pablo ĩ gotibojaja, gajero bajiro riti cʉdiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre aja tudiyijarã ĩna.
Acts 13:50 in Macuna 50 Ito bajibojarocati judio masama Pablo, Bernabé rãca ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa codeyijarã. Ito bajiri oca meni ãmorã, iti cʉto gãna ñasarãre ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã romia ñasarãre cʉni gotiyijarã. Bernabé Pablore masa ĩna ʉsirio coderoca yiyijarã judio masa. Ito bajiri judio masare tʉorʉ̃nʉcõri Pablo mesare bucõayijarã iti cʉto gãna.
Acts 14:2 in Macuna 2 Ito bajibojarocati coriarã judio masa ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉmena, judio masa meje ñarãre Pablo mesare ĩna junisinitoni oca meni codeyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mesare, “Queno yirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Acts 14:5 in Macuna 5 Ito yicõri judio masa, judio masa meje cʉni, ʉjarã robo bajiro tʉoĩacõri Pablo mesare oca menicõri, “Ĩnare gʉ̃tana rea sĩarʉja mani”, yiyijarã ĩna.
Acts 14:19 in Macuna 19 Iti rʉmʉri judio masa Antioquía gãna ito yicõri Iconio gãna ejayijarã. Ito ejacõri iti cʉto gãna Pablore ti junisinijaro yirona, ĩnare oca meni ejayijarã ĩna. Ito bajiri Pablore gʉ̃ta reayijarã masa ĩre sĩa ãmorã. “Ʉsi jedicoami ĩja”, yi tʉoĩacõri cʉto sõjʉajʉ ĩre weja wayijarã ĩna.
Acts 17:5 in Macuna 5 Pablo mesare jãjarã masa ĩna cʉdija ti masicõri, judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉmena Pablo mesare ti teyijarã. Ito bajiri iti cʉto gãna rojorã, ñeñaro yirãre cʉni miojuyijarã ĩna. “Adi cʉto gãnare oca meniña mʉa, Pablo mesare ĩna junisinitoni”, yiyijarã judio masa ĩnare. Ito bajiro yicõri Jasón ya wijʉ Pablo mesare ãmarã wayijarã ĩna. Ĩnare bucõacõri masare ĩsi ãmobojayijarã ĩna.
Acts 17:13 in Macuna 13 “Bereajʉ Dios oca gotigʉ yiguĩji Pablo”, yire oca tʉoyijarã Tesalónica gãna judio masa. Itire tʉocõri junisiniyijarã ĩna. Ito bajiri itojʉ wacõri masare oca riawʉsoyijarã ĩna.
Acts 18:12 in Macuna 12 Ito bero Galión wame cʉtigʉ Acaya sitajʉ ʉjʉ sãjayijʉ. Ito bajiro ʉjʉ ĩ ñaroca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri Pablore ñiayijarã judio masa. Ito yicõri ʉjarã riojo ĩre ãmi wayijarã ĩna.
Acts 19:9 in Macuna 9 Ito bajibojarocati coriarã Pablo ĩ bʉsirisere tʉo batecãcõyijarã Diore tʉorʉ̃nʉ ãmomena. Masa riojo Jesús ocare ñeñaro bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnare camotadiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rãca ãmi wayijʉ ĩ, Tirano wame cʉtigʉ ya riasora wijʉ ĩna rãca bʉsirocʉ. Iti wijʉ co rʉmʉ rʉyabeto ĩna rãca bʉsisotiyijʉ.
Acts 21:27 in Macuna 27 Sʉsari rʉmʉ ejaroca judio masa Asia sita gãna Dios ya wijʉ Pablo ĩ ñaja tiyijarã. Ĩre ticõri, Pablore junisinijaro adi cʉto gãna yirona, masare oca riawʉsoyijarã ĩna. Ito yi Pablore ñiacõri ado bajiro masare bʉsiyijarã ĩna:
Acts 22:21 in Macuna 21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
Romans 10:13 in Macuna 13 Dios oca tuti ado bajiro gotia: “No Jesure, ‘Yʉ Ʉjʉ ña mʉ. Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya. Jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉ wabore ñaroca yʉre masoña’, yirã masoana ñarã yirãji”, yi gotia Dios oca.
Galatians 5:11 in Macuna 11 Ado bajiro rʉorãji ĩna mʉare: “Dios rãca queno mani ña ãmoja, judio masa ĩna rotiado bajiro wiro tarʉja mani”, yami Pablo manire, yi goti rʉorãji ĩna mʉare. Ito bajiro masare riasobea yʉ. Ito bajiro yʉ riasoja, yʉre ti tudibitiboana judio masa. Yʉama ado bajirojʉa riasoa: “Mani ñeñaro yirise waja, waja yigʉ yucʉtẽojʉ godañi Cristo. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi riasoa yʉama. Ito bajiro yʉ riasoja ticõri, yʉre ti tudiama judio masa.
Ephesians 3:8 in Macuna 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
Ephesians 3:13 in Macuna 13 Mʉa judio masa meje ñarãre Cristo oca yʉ riasoja ticõri, tubiara wijʉ yʉ ñeñaro tõbʉjaroca yama ĩna. Itire masicõri, “Bʉjato bajia”, yi tʉoĩa bojori bʉjabesa mʉa. “Pablo gotija tʉocõri, Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa ĩja”, yi wanʉrʉja mʉare.
1 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Gaje mʉa gaye ado bajiro gotiama ĩna gʉare: “Dios Macʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ tʉdi ejare bocatirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare. Jesuti ñami Dios Macʉ. Masa ĩre ĩna sĩabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teami Dios. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja yigʉ, manire goda ĩsiñi Jesucristo. Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ Jesucristo ñami manire masorocʉ.
2 Thessalonians 2:10 in Macuna 10 Wisa godasotianare rʉorocʉ dise rʉyabeto ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩnare Dios ĩ maso ãmobojarocati ĩ oca ñasarise boca ãmimenaji ĩna. Ito bajiri wisa godana ñatĩñarã yirãji ĩna.
1 Timothy 2:4 in Macuna 4 Masa jeyarore maso ãmogʉ̃ ĩna ñeñaro yirisere jidicãre ãmoami Dios. “Riojo ñasarise ña Dios oca”, masa jeyaro ĩna yire ãmoami Dios.
Hebrews 6:8 in Macuna 8 Iti sita jota, ito yicõri ta widirise jeyaro iti judija, ñe waja ma iti wese. Ito bajiri sita iti ʉjarã itire soecõrã yirãji ĩna. “Adi sitare queno yibisĩ Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti ĩre jidicãrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 10:27 in Macuna 27 Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, guijorise riti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ wajanare ruyuriorijʉjʉ manire cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
James 5:1 in Macuna 1 Tʉoya gajeoni jairã mʉa. Ija ñeñaro mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa oti yuya mʉa.
Revelation 22:11 in Macuna 11 Ñeñarise yisotirãma ñeñariseti yi ñacõajaro ĩnama. Ñeñaro tʉoĩarã ĩna tʉoĩaro bajiroti tʉoĩa ñacõajaro ĩna. Queno yirãma queno yi ñacõajaro. Ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉrã cʉni Diore riti tʉorʉ̃nʉtĩñajaro. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉ ñacõaja quena, yiquĩ ángel yʉre.