1 Peter 1:7 in Macuna 7 Ito bajiro tõbʉjarã yirãji mani, “Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna”, gãjerã ĩna yi tʉoĩatoni. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. ¿Oro quenarise gʉ̃tare quenore masiati mʉa? Oro quenarise ĩna ãmoja iti gʉ̃tare roama ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenarise riti rẽta budiroja. Ito bajiro tõbʉjarã ñabojarãti Cristore mani jidicãbeja, ija bʉto bʉsa ĩre tʉo rẽta budirã yirãji mani. Bʉto waja rʉ̃cʉrise ñabojarocati gʉda wiaro yiroja oro. Dios ĩ tija oro rẽto bʉsaro waja rʉ̃cʉa mani. Ito bajiri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, queno yirã ña mʉa. Mʉare bʉto wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios manire, Jesucristo mʉcana ĩ goaĩori rʉmʉ.
Other Translations King James Version (KJV) That the trial of your faith, being much more precious than of gold that perisheth, though it be tried with fire, might be found unto praise and honour and glory at the appearing of Jesus Christ:
American Standard Version (ASV) that the proof of your faith, `being' more precious than gold that perisheth though it is proved by fire, may be found unto praise and glory and honor at the revelation of Jesus Christ:
Bible in Basic English (BBE) So that the true metal of your faith, being of much greater value than gold (which, though it comes to an end, is tested by fire), may come to light in praise and glory and honour, at the revelation of Jesus Christ:
Darby English Bible (DBY) that the proving of your faith, much more precious than of gold which perishes, though it be proved by fire, be found to praise and glory and honour in [the] revelation of Jesus Christ:
World English Bible (WEB) that the proof of your faith, which is more precious than gold that perishes even though it is tested by fire, may be found to result in praise, glory, and honor at the revelation of Jesus Christ--
Young's Literal Translation (YLT) that the proof of your faith -- much more precious than of gold that is perishing, and through fire being approved -- may be found to praise, and honour, and glory, in the revelation of Jesus Christ,
Cross Reference Matthew 19:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Co rʉmʉ mʉcana mame menigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ yʉ Masa Rĩjorʉ rotirojʉ yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni yʉre sʉyarã, jʉa gʉbojeno ñari cumurori rotirojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare rotirã yirãji mʉa.
Matthew 25:21 in Macuna 21 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacã yʉ wasoarena mʉcana itocõti mʉ remore ñajare, jai bʉsaro mʉ moatoni jai bʉsaro mʉre cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masʉre.
Matthew 25:23 in Macuna 23 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacãna moacõri mʉcana itocõti mʉ yʉre bʉja ĩsire ñajare jai bʉsaro mʉcana moaroti cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masʉre.
Luke 12:20 in Macuna 20 Ito bajiro yi ĩ tʉoĩabojarocati, ado bajiro yiyijʉ Dios ĩre: “Queno tʉoĩabicʉ ña mʉ. Adi ñamiti godagʉ ya mʉ. Ito bajiri jeyaro mʉ seobojarise gãji ye ñaro yiroja”, yiyijʉ Dios ĩre, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 12:33 in Macuna 33 Mʉa rʉcorise gãjerãre ĩsima. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsima mʉa. Ito bajiro mʉa yija jai bʉsaro Dios tʉ bʉjarã yirãji mʉa. Itojʉ mʉa bʉjaroti jogarise meje ñaroja. Ito yicõri itojʉ mʉa bʉjarise ñimʉjʉa rinibiquĩji. Ito yicõri mʉa bʉjarisere butua bamenaji.
John 5:44 in Macuna 44 Mʉamasi gãmeri rʉ̃cʉbʉorejʉa ãmoboja mʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ito bajibojarocati ĩre cʉdibiticõri mʉare ĩ wanʉroca yibea mʉa. Ito bajiro bajirã ñari yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
John 12:26 in Macuna 26 No yʉre moa ĩsi ãmogʉ̃, yʉre sʉyaja quena. No yʉ ñaroti, ito ñagʉ̃ yiguĩji yʉre moa ĩsigʉ̃ cʉni. No yʉre moa ĩsigʉ̃re rʉ̃cʉbʉogʉ yiguĩji yʉ Jacʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
Acts 8:20 in Macuna 20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro ĩre: —Dios ĩ waja mano ĩsirisere, waja gãmere ñaroja, ¿yire masiati mʉ? Ito bajiro mʉ tʉoĩare waja, mʉ ya niyeru rãca godacoagʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Pedro Simónre.
Romans 2:7 in Macuna 7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 2:29 in Macuna 29 No Dios bajiro ʉsi cʉtigʉ, ito yicõri Dios ĩ rotirise yiro robo cʉdigʉ judio masʉ goro ñaguĩji ĩocʉ̃. Judio masa bajiro wiro tacõacõri, ĩ ñeñaro yirisere jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios rotirisere yiro robo cʉdigʉ. Ito bajiro bajigʉre, “Quenagʉ̃ ñami. Ñe seti ma ĩre”, yiguĩji Dios. Masa ĩna, “Quenagʉ̃ ñami”, ĩna yibitibojarocati, “Quenagʉ̃ ñami”, yiguĩji Dioama.
Romans 5:3 in Macuna 3 Iti gaye riti meje wanʉ quenarãji mani. Mani ñeñaro tõbʉjabojarijʉ cʉni wanʉcõrãji mani. “Ñeñaro yʉ tõbʉjabojaja cʉni Jesure masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Corinthians 3:13 in Macuna 13 Masa tiro riojo Dios ĩ beseri rʉmʉ mani moagoado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Iti rʉmʉ jea ʉ̃jʉrise ejaro yiroja. Mani moagore quesoĩaro ejaro yiroja iti. Mani moagore quenarise iti ñaja, ʉabeto yiroja. Ñeñarise iti ñaja, ʉa jedicoaro yiroja.
1 Corinthians 4:5 in Macuna 5 Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, gãjerã ĩna yirise ticõri, “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yibitirʉja manire. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, yeyorojʉa masa ĩna yibojare gãjerã masa ĩna tiro riojo itire gotigʉ yiguĩji ĩ. “Ado bajiro yi ãmoa yʉ”, yi masa ĩna tʉoĩa ñarise cʉni recoti ĩogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre queno moa ĩsigoana mani ñaja, “Queno yʉre yicʉ mʉa”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
2 Thessalonians 1:7 in Macuna 7 Adocãta tʉoĩa bʉjatobitibojarãti itire ito bajiro bajitĩñamenaji mani. Co rʉmʉ mʉa tujacãroca yigʉ yiguĩji Dios. Gʉare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ĩ goaĩori rʉmʉ. Ũmacʉ̃jʉ goaĩocõri jãjarã ángel mesa rãca wadigʉ yiguĩji ĩ. Jea ʉ̃jʉro yorise bajiro bʉto busurise wato wadirã yirãji ĩna.
James 1:3 in Macuna 3 Quenabiti manire ejabojarocati Diore mani tʉorʉ̃nʉjama queno ña masicõri ʉsirio yimenaji mani.
James 1:12 in Macuna 12 Quenabeto tõbʉjabojarãti, Diore mani tʉorʉ̃nʉtĩñaja queno wanʉ quenarã yirãji mani. Quenabeto tõbʉjagoana ñabojarãti catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. “Yʉre mairãre catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios.
James 5:2 in Macuna 2 Gajeoni mʉa rʉcobojarise joga jedicoaro yiroja mʉare. Mʉa ya yutabujuri quenarise ñabojare cʉni butua ba ecocoaro yiroja.
1 Peter 1:5 in Macuna 5 Diore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, ĩ masirisena manire codegʉ yiguĩji. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, catitĩñarojʉ mani ejatoni. Ito bajiro ĩ yijare sʉsari rʉmʉ jeyaro quenarise ĩ seo cũre manire ĩsi jeorocʉ ñacãgʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Peter 2:4 in Macuna 4 Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itiga gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro bajia yireoni ña iti oca. Cristore ãmobiticõri, “Gʉa ʉjʉ meje ñami ĩ”, yiyijarã mani ʉjʉ mesa. Ito bajibojarocati Cristore bʉto ãmocõri ĩre beseyijʉ Dios, manire masorocʉre.
1 Peter 2:7 in Macuna 7 Mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre bʉto maia mani. Mani tija ñasagʉ ñami ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itigare ti cõĩacõri, “Ñasarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito bajiro yi gotia Dios oca tuti. Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. Jesucristore tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩre maigʉ̃ meje ñami ĩ. Ĩre cʉdigʉ meje ñami ĩocʉ̃. Ito bajiri Dios ĩ gotiado bajiroti godagʉ yiguĩji. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: Gʉ̃tana sĩgʉ̃ ĩ jʉata quedija juniroja ĩre, yi gotia Dios oca. Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. No Cristore tʉorʉ̃nʉbicʉti godagʉ yiguĩji.
1 Peter 4:12 in Macuna 12 Yʉ mairã tʉoya mʉa. Mani bʉto tõbʉjabojarãti bʉto goroama oca jaibitirʉja manire. “¿No yija tõbʉjati yʉ?” yi tʉoĩabitirʉja mani. Mani tõbʉjabojarãti Jesucristore mani jidicãbeja, “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios.
2 Peter 1:1 in Macuna 1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
2 Peter 1:4 in Macuna 4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire.
2 Peter 3:10 in Macuna 10 Ito bajiro yubojagʉti co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. “Jane tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ”, mani yi tʉoĩabiti rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ũmacʉ̃jʉ guijoro oca ruyuro yiroja. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ yobojana jedirã yirãji. Ito yicõri adi sita jeyaro ñabojarise ʉa jedicoaro yiroja. Masa ĩna menigobojare cʉni jeyaro ʉa jedicoaro yiroja. Ñejʉa rʉyabeto yiroja ĩja.
Jude 1:24 in Macuna 24 Itire tʉoĩacõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsirʉja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ robo bajiro masigʉ̃ mami. Gʉa Ʉjʉ Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti gʉare masoyija mʉ. Ito yicõri gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉa masigʉ̃ja mʉ. Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca, ‘Mʉa ñeñaro yirise waja, waja ruyuriobea mʉa’, yi ti gotigʉ yigʉja mʉ gʉare. Ito bajiri mʉ ñarojʉ ejacõri mʉ rãca queno wanʉ quenarã yirãji mani. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ. Ñe mʉ masibitigore ma mʉre. Ito yicõri ñe mʉ roti masibitigore ma mʉre. Ito bajiro bajiyija mʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉ rujeoroto riojʉa. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiro bajigʉti ña mʉ. Ito bajicõri ito bajigʉti ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ”, yirʉja mani, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Itocõ ña.
Revelation 1:7 in Macuna 7 Ide bueri rãca wadigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri masa jeyaro ĩre ti jedirã yirãji. Ito yicõri ĩre cami meniana cʉni tirã yirãji ĩre. Ĩre ticõri jeyaro adi sita gãna otirã yirãji. Ito bajiroti bajiro yiroja, ya yʉ mʉare.
Revelation 2:10 in Macuna 10 Mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa güibesa. Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. ‘Diore ĩna jidicãja ticʉja yʉ’, yirocʉ ado bajiro mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji ĩ. Mʉa coriarãre gãjerã ĩna tubiaroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉari tõbʉjarã yirãji mʉa. Mʉa godarã wana yija cʉni, yʉre jidicãbeja. Ito mʉa yija, catitĩñare mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ iti waja.
Revelation 3:10 in Macuna 10 ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca gãjerã yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉtĩñacõa mʉa’, yʉ rotiado bajiroti queno cʉdia mʉa. Co rʉmʉ ejaro yiroja adi sita gãna ĩna tõbʉjaroti rʉmʉ. Gãjerãre ʉsirioro yimenati yʉre cʉdirã mʉa ñajare, iti rʉmʉ iti ejaroca mʉare codegʉ yigʉja yʉ.
Revelation 3:18 in Macuna 18 Ito bajiro mʉa bajirã ñajare, ado bajiro mʉare goti masioa yʉ. Quenarise yʉre mʉa moa ĩsi ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, jaje quenarise mʉa yiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ñeñarise mʉa jidicã ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, quenarise mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ya oca mʉa masi ãmoja yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, yʉ ocare queno mʉa tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ.
Revelation 18:16 in Macuna 16 Ito ti rʉ̃gõcõri ado bajiro yirã yirãji ĩna: —Aba, bʉjato bajia Babilonia jaja cʉto ñabojara cʉto. Iti rʉmʉjʉ romio seyogo robo bajiro ñabojacʉ iti cʉto. Saya quenarise sãñagõ, sũa ñirise, sũarise cʉni sãñagõ robo bajiro ñabojacʉ iti cʉto. Oro gaye, gʉ̃ta waja cʉtirise, perla wame cʉtirise gajeoni cʉtigo robo bajiro ñabojacʉ iti cʉto maji.