Cross Reference Matthew 24:22 in Macuna 22 Yoari masa tõbʉjaroca Dios ĩ yiro bajija sĩgʉ̃ cati rʉyagʉ maniborʉ. Ĩ beseanare ti maicõri yoari mejeti iti jediroca yigʉ yiguĩji Dios.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Matthew 24:31 in Macuna 31 Ũmacʉ̃jʉ trompeta jutiado bajiro oca sẽoro oca ruyuro yiroja. Yʉ beseanare minijuatoni ángel mesare mioju rotigʉ yigʉja yʉ. Jʉaria sojeri gãna yʉ beseana ñarocõreti miojurã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 13:20 in Macuna 20 Yoari quenabiti rʉmʉri iti ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto goda jedirã yirãji masa. Ito bajibojarocati ĩ ñarã ĩ beseanare maicõri, yoari meje bʉsati cũgʉ̃ yiguĩji quenabiti rʉmʉri.
Mark 13:22 in Macuna 22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Mark 13:27 in Macuna 27 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro gãna ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ masare ĩna ãmitoni. Ito bajiri macãrʉcʉ̃ro ñarocõti bata warã yirãji ĩna, Dios ĩ beseanare miojurona.
Luke 18:7 in Macuna 7 ¿Dios ñarãre ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩna josaja, ĩnare tirʉ̃nʉbiquĩjida? ¿Ito yicõri yoari ĩnare ejabʉabiquĩjida?
John 15:16 in Macuna 16 Mʉa meje ña yʉre beseana. Yʉjʉa mʉare besecʉ. Mʉare cũa yʉ, yʉ ocare gãjerãre mʉa riasotoni. Ito bajiro mʉa yija coriarã queno yʉre tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji ĩna. Iti ña rica jogabiti robo bajirise. Ito bajiro masare mʉa riasoja ticõri, yʉre mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ.
Acts 2:23 in Macuna 23 Ito bajibojarocati, Jesure ñiacõri, masa quenamenare ĩsiyija mʉa yucʉtẽojʉ ĩna jajutoni. Iti mʉa yiroto riojʉajʉ masi yucãrʉ Dios. Ito bajibojarocati mʉare camotabitirʉ Dios. Jesure sĩatoni gãjerãre mʉa ĩsire waja mʉareti seti ña.
Acts 20:32 in Macuna 32 ’Yʉ ñarã, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ya yʉ, mʉare ĩ tirʉ̃nʉtoni. “Manire ti maicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi mʉa tʉoĩaja, bʉto bʉsa ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉ beseanare queno yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti queno mʉare yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 1:5 in Macuna 5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
Romans 1:7 in Macuna 7 Mʉa Roma gãna ñarocõreti adi papera cõa yʉ. Bʉto maiami Dios mʉare. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi Dios. Mani Jacʉ Dios ito yicõri Jesucristo mani Ʉjʉ mʉare queno yijaro. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna.
Romans 8:13 in Macuna 13 Ñeñaro mani tʉoĩarise mani yija, godarã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani. Ito bajibojarocati Espíritu Santona sʉoriti mani ñeñaro yirise mani jidicãja, catitĩñarã yirãji mani.
Romans 8:29 in Macuna 29 Cajerojʉti mani ĩre tʉorʉ̃nʉronare masiñi Dios. Manire beseñi ĩ, ĩ Macʉ Jesucristo robo mani bajitoni. Ito bajiroti Dios rĩa ñarã, mani rĩjorʉ ñami Jesús.
Romans 8:33 in Macuna 33 Dios manire boca ãmi wacʉ, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, noajʉa gãjerã, “Seti ña ĩnare”, yi masimenaji.
Romans 9:23 in Macuna 23 Ito bajiro yiñi Dios, mani ĩ ti mairãre, “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃”, mani yi tʉoĩatoni. Cajerojʉti manire ti maicõri beseñi Dios, ĩ masirise manire ĩsirocʉ.
Romans 11:2 in Macuna 2 Jane mejejʉ gʉa Israel gãnare beseñi Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ito yicõri gʉare jidicãbeami ĩ. Dios oca tutijʉ Elías ñayorʉ ĩ oca gayere tiyija mʉa. Dios rãca bʉsigʉ, “Israel gãnare seti ña”, yire gaye yiyijʉ Elías ñayorʉ. Tite. Ado bajiro yiyijʉ ĩ, Diore bʉsigʉ:
Romans 11:5 in Macuna 5 Elías ĩ ñaratʉ̃a, Dios ĩ beseado bajiroti adocãta cʉni Israel gãna coriarãre beseguĩji Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ĩnare ti maicõri ĩnare beseñi Dios.
Romans 11:28 in Macuna 28 Adocãta judio masa jãjarã Cristo oca quenarise rʉ̃cʉbʉomena jaicoama. Ito bajiri Dios wajana ñama ĩna. Ito bajiro ĩna bajijare, mʉa judio masa mejejʉa tʉorʉ̃nʉsʉoa mʉa. Judio masa ĩna Diore ãmobitibojarocati, ĩjʉama ĩnare ti maiguĩji maji. Ĩna ñicʉsabatiare cʉni ti maiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri gãna judio masare cʉni ti maiami ĩ maji.
Romans 15:16 in Macuna 16 Mʉa judio masa mejere cʉni Cristo oca quenarise riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare riasocʉ yʉ. Adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari Espíritu Santona sʉoriti Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ito bajiri queno wanʉ quenacõri mʉare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Itire tʉoĩagʉ̃ mʉare riasoa yʉ.
Romans 16:19 in Macuna 19 “Dios oca queno cʉdirã ñama ĩna”, yama masa jeyaro mʉare. Ito bajiri mʉare wanʉa yʉ. Quenarise gaye riti mʉa yire ãmoa yʉ. Ito yicõri cojirea ñeñarise mʉa yimena ñare ãmoa yʉ.
Romans 16:26 in Macuna 26 Ito bajibojarocati adocãta masirãji masa itire, Dios oca gotiri masa itire ĩna ucajare. Masa jeyaro iti oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩna cʉditoni, Dios catitĩñagʉ̃, iti oca riasore gaye cõañi.
1 Corinthians 1:30 in Macuna 30 Cristore mani tʉorʉ̃nʉre ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩre bajiro mani tʉoĩaroca yiñi Dios manire. Jesucristona sʉoriti ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Jesucristona sʉoriti manire boca ãmicõri mani queno yiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere Cristo ĩ waja yi ĩsicãjare, ñe seti mana ña mani Dios ĩ tija. Ĩ ñarã ña mani ĩja. Cristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1 Corinthians 6:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani.
2 Corinthians 10:5 in Macuna 5 Jesure gãjerã tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ñasarise riasobea mʉ”, yʉre ĩna yija, Dios ĩ ejabʉarisena ĩnare bʉsi rẽtocũa yʉ. Cristo oca yʉ riasorise gãjerã ĩna riasobojarise rẽto bʉsaro ñasarise ña. Ito bajiri Cristo oca yʉ riasoja tʉorʉ̃nʉcõri, ĩre cʉdi ãmorãji ĩna ĩja. Dios ĩ masirisena ito bajiro ya yʉ.
2 Corinthians 13:14 in Macuna 14 “Ĩnare queno yiya Cristo mʉ”, yirocʉ mʉare yiari mani Ʉjʉ Jesucristore senia yʉ. “Ĩnare maiña Dios mʉ, ito yicõri ĩna rãca ñaña Espíritu Santo mʉ”, yi seni ĩsisotia yʉ ñarã yʉ, mʉa jeyarore yiari. Itocõ ña.
Ephesians 1:4 in Macuna 4 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masicõri, manire beseñi Dios. Ito bajiri manire ti maicõri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉ ãmoro bajiro queno yirã ñama ĩna”, yi tiguĩji Dios manire.
Colossians 3:12 in Macuna 12 Dios ñarã ña mani ĩja. Manire ti maicõri, manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri mani cʉni gãjerãre mani ti maija quena. Ito yicõri ĩnare mani ejabʉaja quena. “Gãjerã rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Gãjerãre sẽoro rotibitirʉja manire. Manire gãjerã ʉsirioro ĩna yibojarocati junisinibitirʉja manire.
2 Thessalonians 2:13 in Macuna 13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani Ʉjʉ bʉto manire tʉo maiami. Jane mejejʉ mʉare masorocʉ mʉare beseñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani, mani ñeñaro yirise jidicãrʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa masiroca yiñi Dios Espíritu Santona sʉoriti. Ito bajiro ĩ yija, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itire tʉoĩacõri “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbitirʉja gʉare.
2 Timothy 2:10 in Macuna 10 Ito bajiri ado robojʉa bajia. Dise rʉyabeto yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca ĩna yibojarocati ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseana Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩnare masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rãca ũmacʉ̃jʉ catitĩñarã yirãji ĩna. Itire tʉoĩacõri yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati itire ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ.
Titus 1:1 in Macuna 1 Ñati Tito mʉ. Yʉ ña Pablo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Diore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Ito yicõri Jesucristo oca riaso ucutoni ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri Dios ñarã ĩ beseanare riasogʉ ya yʉ, Jesure bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ wajaro, yirocʉ. “Iti ña oca riojo ñasarise”, mani yi tʉo rʉ̃cʉbʉorise masare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios.
Hebrews 5:9 in Macuna 9 Ĩ Jacʉ ĩre rotiado bajiroti manire yiari goda ĩsiyijʉ Cristo. Ñimʉ gãji manire goda ĩsigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
Hebrews 9:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, ñarocõti Dios ĩ rotire gaye masare goti jeoyijʉ Moisés ñayorʉ. Itire goti tĩocõri cabra macʉ rí, ta wecʉ macʉ rí idena jabeto wʉoyijʉ. Ito yicõri oveja joa sũarise ãmicõri hisopo wame cʉtiricʉ rʉjʉre siayijʉ. Iti gocore ríjʉ yosecõri, Dios ĩ rotira tutire ito yicõri masare cʉni rína wẽjabate guyijʉ Moisés ñayorʉ.
Hebrews 10:22 in Macuna 22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
Hebrews 11:28 in Macuna 28 Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ñarã Israel sita gãnare pascua basa meni rotiyijʉ Moisés. Ado bajiro masare gotiyijʉ ĩ: “Sĩgʉ̃ ángel cõagʉ̃ yiguĩji Dios, co wi rʉyabeto macʉ ñasʉogʉre ĩ sĩatoni. Dios ĩ rotiro bajiro soje weca mani rí tuja, ángel rẽtagʉ̃ yiguĩji”, yi rotiyijʉ Moisés Israel sita gãnare. Ito bajiro Moisés ĩ rotire ñajare Israel sita gãnare sĩgʉ̃ macʉre sĩabisijʉ ángel.
Hebrews 12:24 in Macuna 24 Mʉa ña Jesure masirã. Ĩ ñami mame oca quenorʉ. Mʉa ña, “Yʉ ñeñaro yirisere mʉ ya rína yʉre coeya”, yiana. Abel ñayorʉ ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ rĩjorʉ ĩre sĩayijʉ”, yi tʉoĩa mani. Jesús ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 1:22 in Macuna 22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena.
1 Peter 2:9 in Macuna 9 Ito bajiro bajirã meje ña maniama. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Dios mani Ʉjʉre gãjerã ĩna masitoni ĩ oca riaso ãmoa mani ĩnare. Ñeñaro yirise ĩ coeana ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri jeyaro queno ĩ yirise gotirʉja mani. Rãitĩarojʉ ñarãre bajiro ñeñaro mani yi ñaroca manire jiñi Dios. Ito yicõri manire boca ãmicõri manire masoñi ĩ. Ito bajiri ĩ rãca busurojʉ ña mani ĩja. Iti oca quenarise gãjerãre mani gotitoni manire cũñi Dios.
2 Peter 1:2 in Macuna 2 Diore, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni bʉto bʉsa mani tʉoĩaja, mani ya ʉsi queno wanʉ quenaroja manire. Ito yicõri queno manire ejabʉa remogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro mʉa ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ.
2 John 1:1 in Macuna 1 Yʉ ña bʉcʉgʉ Juan. Õmi, adi papera mʉre meni ĩsia yʉ. Mʉ ña Dios ĩ besero, ito yicõri Diore masigõ ña mʉ. Adi papera mʉ rĩare cʉni cõa yʉ. Mʉare maisacõa yʉ. Yʉ sĩgʉ̃ meje mʉare maia. Gãjerã Jesure masirã cʉni mʉare maiama.
2 John 1:13 in Macuna 13 Mani ocabajio Dios ĩ besero rĩa cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Itocõ ña.
Jude 1:2 in Macuna 2 Mʉare yiari ado bajiro Diore senia yʉ: “Ĩnare ti maicõri ĩnare queno ejabʉaya. Ĩna ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca yiya. Ito yicõri ĩna gãmeri ti mairoca yiya”, ya yʉ Diore, mʉare yiari seni ĩsigʉ̃.