1 Corinthians 9:21 in Macuna 21 Gãjerã Moisés ñayorʉ rotire cʉdimena rãca yʉ ñaja, ĩna bajiroti ña yʉ. Ito bajibojarocati, “Dios ĩ rotire cʉdigʉ meje ña yʉ”, yibea yʉ ĩnare. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ito bajiroti ya yʉ. Cristore cʉdigʉ ñari Dios ĩ rotire ña yʉ cʉdiroti.
Other Translations King James Version (KJV) To them that are without law, as without law, (being not without law to God, but under the law to Christ,) that I might gain them that are without law.
American Standard Version (ASV) to them that are without law, as without law, not being without law to God, but under law to Christ, that I might gain them that are without law.
Bible in Basic English (BBE) To those without the law I was as one without the law, not as being without law to God, but as under law to Christ, so that I might give the good news to those without the law.
Darby English Bible (DBY) to those without law, as without law, (not as without law to God, but as legitimately subject to Christ,) in order that I might gain [those] without law.
World English Bible (WEB) to those who are without law, as without law (not being without law toward God, but under law toward Christ), that I might win those who are without law.
Young's Literal Translation (YLT) to those without law, as without law -- (not being without law to God, but within law to Christ) -- that I might gain those without law;
Cross Reference Matthew 5:17 in Macuna 17 ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ.
Acts 15:28 in Macuna 28 Espíritu Santo bajiro tʉoĩacõri jaje roti masibea gʉa mʉare. Ito bajiri adi gʉa ucaro bajiro riti mʉare rotia gʉa.
Acts 16:4 in Macuna 4 Listrajʉ ĩna ñaja bero gaje cʉtorijʉ wayijarã ĩna. Ito yicõri Timoteo ĩna rãca baba cʉti wayijʉ. Iti cʉtorijʉ Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna cʉditoni. Jerusalén gãna apóstol mesa ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, “Gotiba”, ĩna yiado bajiroti co cʉto rʉyabeto riaso rẽta wayijarã ĩna.
Acts 21:25 in Macuna 25 Judio masa meje ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre papera cõacʉ gʉa. Ado bajiro ĩnare goti ucacʉ gʉa: “Gʉa judio masa bajiro gʉa yisotirise robo bajiro mʉa yibeja cʉni no yibea mʉarea. Adi riti mʉare goti ñuca gʉa. Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecarise babesa mʉa. Ríre cʉni idibesa. Ãmʉma wãñiatanare babesa. Baroto riojʉa rí cõaja quena. Ito yicõri mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa”, yi ucacʉ gʉa, yicã ĩna Pablore.
Romans 2:12 in Macuna 12 Masa jeyaro ñeñaro yirãji ĩna. Coriarã Dios ĩ rotirisere masimenati ñeñaro yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yija, ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ rotirisere masimena ñabojarocati. Gãjerãma Dios ĩ rotirisere masirã ñabojarãti, ñeñarise yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna cʉdibitire waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 2:14 in Macuna 14 Judio masa meje cʉni, Dios ĩ rotirisere masibitibojarãti, coriajʉri quenarise yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yisotija, Dios rotirise ucara tuti manibojarocati, ĩna masirisena Dios rotirise ña ĩnare.
Romans 7:22 in Macuna 22 Yʉ ya ʉsinama rujeguti Diore cʉdi ãmoboja yʉ.
Romans 7:25 in Macuna 25 Ado robojʉa bajia. Mani Ʉjʉ Jesucristo yʉre masocãñi. Yʉre yiari Jesucristore cõañi Dios. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre. Yʉ ya ʉsi ñarocõnati ruje Diore cʉdi ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise. Queno yiñi Dios. Ñeñaro yʉ yibititoni Jesucristore cõañi ĩ.
Romans 8:4 in Macuna 4 Ito bajiro manire goda ĩsiñi ĩ, Dios rotirise bajiro quenarise mani yitoni. Adocãta ñeñaro mani tʉoĩarise rãca ñamenaji mani. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yirãji mani.
Romans 13:8 in Macuna 8 Gãjerãre waja ruyuriobesa. Sĩgʉ̃re rʉyabeto gãmeri ti maisotiya. Ito bajiro gãmeri mʉa ti mairise jidicãbeja mʉa. No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, Dios ĩ rotirise cʉdigʉti ñami ĩocʉ̃ ĩja.
1 Corinthians 7:19 in Macuna 19 Wiro tana mani ñaja, taya mana mani ñaja cʉni, no yibea. Ñasarise meje ña. Ado robojʉa bajia ñasarise: Dios ĩ ãmoro bajiro mani yija, iti ña ñasarise.
Galatians 2:3 in Macuna 3 Ito bajiro yʉ gotija bero sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacʉ gʉa ĩja. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, yʉ rãca gagʉ Titore wiro ta rotibiticã ĩna ĩja. Judio masʉ meje Tito ĩ ñabojarocati, “Gʉa judio masa yisotiro bajiro wiro tarʉja mʉre”, yibiticã ĩna ĩre.
Galatians 2:12 in Macuna 12 Ado bajiro bajicʉ ĩre seti. Cajero Antioquíajʉ ejacõri queno yiquĩ Pedro maji. Judio masa meje ñarã rãca baba cʉticõri, ĩna rãca baquĩ Pedro. Ito bajiro ĩ yi ñaroca Jerusalén gãna Santiago ĩ cõana ti ucurã ejacã ĩna cʉni. “Judio masa meje ñarã rãca babitirʉja mani. Ito yicõri Diore mani cʉdi ãmoja, wiro tarʉjarãji mani”, yi tʉoĩarã ñacã ĩna. Ĩna ejaja ticõri, güiquĩ Pedro. “Yʉre tudirã yirãji”, yirocʉ judio masa meje ñarã rãca tʉdi babitiquĩ Pedro ĩja.
Galatians 3:2 in Macuna 2 Coji gaye mʉare seniĩa ãmoa yʉ: ¿Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdija ticõri, Espíritu Santo quedi sãjacati mʉare? Ito bajirojʉa meje bajia. Jesucristo oca tʉocõri, ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja bero, mʉare quedi sãjañi Espíritu Santo.
Galatians 5:13 in Macuna 13 Yʉ ñarã, mʉare beseñi Dios, ĩ ñarã mʉa ñatoni. Judio masa bʉcʉrã rotire gaye mʉare cʉdi rotibisijʉ Dios. Ĩ rotibitibojarocati, “Yʉ ya rujʉ iti tʉoĩaro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yi ñaja quena. Gãjerãre ti maicõri ĩnare ejabʉaya mʉa.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
Ephesians 6:1 in Macuna 1 Rĩaca tʉoya mʉa cʉni, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa jacʉsabatiare yiro robo cʉdiya. Mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã ñari, mʉa jacʉsabatiare queno cʉdirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija Cristo ãmoro bajiro queno yirã yirãji mʉa.
1 Thessalonians 4:1 in Macuna 1 Gʉa ñarã gaje mʉare goti ãmoa gʉa. “Ado bajiro mʉa ñaja mʉare ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi mʉare riasocʉ gʉa. “Ito bajiro ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. Dios mʉare ti wanʉjaro yirona, ĩ ãmorise riti bʉto bʉsa mʉa yire ãmoa gʉa. Ito bajiro josa gʉa, mʉare riasotoni mani Ʉjʉ cũana ñari.
Titus 2:2 in Macuna 2 Ado bajiro ʉ̃mʉa bʉcʉrãre mʉ gotire ãmoa yʉ: Idire idi mecʉbesa mʉa. Gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉorã ñaña mʉa. Queno tʉoĩacõri ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Dios oca riti tʉorʉ̃nʉrã ñaña mʉa. Gãjerãre ti maicõri ejabʉarã ñaña mʉa. Dios ocare riasoticõri itire jidicãmena ñaña mʉa, yi mʉ gotire ãmoa yʉ ʉ̃mʉa bʉcʉrãre.
Hebrews 8:10 in Macuna 10 Ija Israel sita gãnare yʉ oca quenoja, ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: Yʉ rotirise ĩna tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ya ʉsijʉ yʉ rotirisere cʉdi ãmorã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ñarã yirãji yʉ ñarã.