1 Corinthians 14:6 in Macuna 6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉa tʉ ejacõri mʉa tʉobiti yʉ bʉsija, ñe waja ma. Ñejʉa ejabʉabetoja mʉare. Yʉ masiroca Dios ĩ yirise mʉare yʉ bʉsija, mʉare ejabʉaroja itiama. Dios oca riojo ñasarise mʉare yʉ riasoja, iti cʉni mʉare ejabʉaroja.
Other Translations King James Version (KJV) Now, brethren, if I come unto you speaking with tongues, what shall I profit you, except I shall speak to you either by revelation, or by knowledge, or by prophesying, or by doctrine?
American Standard Version (ASV) But now, brethren, if I come unto you speaking with tongues, what shall I profit you, unless I speak to you either by way of revelation, or of knowledge, or of prophesying, or of teaching?
Bible in Basic English (BBE) But, now, my brothers, if I come to you using tongues, what profit will it be to you, if I do not give you a revelation, or knowledge, or the word of the prophet, or teaching?
Darby English Bible (DBY) And now, brethren, if I come to you speaking with tongues, what shall I profit you, unless I shall speak to you either in revelation, or in knowledge, or in prophecy, or in teaching?
World English Bible (WEB) But now, brothers,{The word for "brothers" here and where context allows may also be correctly translated "brothers and sisters" or "siblings."} if I come to you speaking with other languages, what would I profit you, unless I speak to you either by way of revelation, or of knowledge, or of prophesying, or of teaching?
Young's Literal Translation (YLT) And now, brethren, if I may come unto you speaking tongues, what shall I profit you, except I shall speak to you either in revelation, or in knowledge, or in prophesying, or in teaching?
Cross Reference Matthew 11:25 in Macuna 25 Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
Matthew 16:17 in Macuna 17 —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ.
Matthew 16:26 in Macuna 26 Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rojʉ gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojaja, ĩ ya ʉsi jeame ʉ̃jʉrojʉ iti waja, ĩ ya gajeoni ĩ bʉjabojare ñe waja ma. Ñe mani ya ʉsi rẽto bʉsaro waja cʉtirise manoja. Catirãjʉti Dios rãca mani oca quenobeja, mani godaja bero ĩ rãca oca queno masimenaji ĩja.
Acts 2:42 in Macuna 42 Ito bajiro yicõri apóstol mesa rãca ĩna riasorise tʉorona ĩna tʉ minijuasotiyijarã. Ĩna riasorisere tʉo ñiacõri itire tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri ĩna rʉcorisere maimenati bojoro bʉjarãre ĩsiyijarã ĩna. Coji rʉyabeto minijuacõri Diore bʉsiyijarã ĩna. Ito yicõri, “Iti ña Jesús ya rujʉ robo bajirise”, yi tʉoĩacõri naju bato bayijarã ĩna. Manire yiari Jesús ĩ goda ĩsire tʉoĩarã ĩ rotiro bajiro najure bato bayijarã.
Romans 6:17 in Macuna 17 Iti rʉmʉjʉ, ñeñarise mʉa yija, mʉa ʉjʉ robo bajiro bajiyija ñeñarise. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyayija mʉa maji. Adocãtama Dios ocare riasoticõri itire cʉdia mʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mʉa ĩja. Iti masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre.
Romans 15:14 in Macuna 14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire.
Romans 16:17 in Macuna 17 Yʉ ñarã ado bajiro gaje mʉare gotigʉ ya yʉ. Coriarã ñama masa batatoni oca menirã. Ito yicõri Jesús gayere ĩna riasoja, mʉa tʉogore bajiro meje riasoama ĩna. Ĩnare mʉa tʉoja, “Roya”, yirocʉ mʉare gotia yʉ. Ĩnare camotadiya mʉa.
1 Corinthians 10:33 in Macuna 33 Yʉama ado bajiro tʉoĩa yʉ: Jeyaro yʉ yirise masa ĩna ti wanʉ jedire ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ti queno yʉ ñaroti gayere tʉoĩabea yʉ. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna queno ñaroti gayejʉare tʉoĩa yʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare Dios masore ãmoa yʉ.
1 Corinthians 12:7 in Macuna 7 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari, Diore mani moa ĩsi masiroca yami ĩ. Ito bajiri, “Espíritu Santo quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãmeri mani ejabʉatoni ricati riti moare cũñi Espíritu Santo manire.
1 Corinthians 13:2 in Macuna 2 Diore goti ĩsiri masa ñabojarãti, ito yicõri goti rudire jeyaro masibojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Jeyaro tʉo masirã ñabojarãti, ito yicõri “ ‘Gʉ̃ta yucʉrire cʉ̃o rʉ̃gõña Dios mʉ’, yʉ yija, ñaro bajiroti cʉdiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa masirã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani.
1 Corinthians 13:8 in Macuna 8 Gãjerãre mani ti maija, ĩnare ti mai jidicãre ma manire. Ĩnare ti maisotirã yirãji mani. Gãjerãre mani ti mairise jedirise meje ña. Co rʉmʉ Dios ĩ manire moare cũre jediro yiroja. Iti rʉmʉ iti ejaja Diore queno masirã yirãji mani. Ito bajiri ĩre goti ĩsire mano yiroja ĩja. Ito yicõri mani masibiti oca jeyaro mani bʉsiroca yibicʉ yiguĩji Dios. Gaje ĩ oca josarisere mani goti masiroca yibicʉ yiguĩji ĩ ĩja.
1 Corinthians 14:1 in Macuna 1 Gãjerãre ti maisotirʉja manire. Iti ña mani cʉdiroti ñasarise. Ĩre mani moa ĩsitoni Dios ĩ cũre gayere ãmoana mani. “Yʉre goti ĩsiri masa ñama mʉa”, manire ĩ yire gaye, ãmoana mani. Iti cʉni ñasarise ña.
1 Corinthians 14:26 in Macuna 26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro bajia: Mʉa coriarã minijuacõri basa ãmoa mʉa. Gãjerã riaso ãmoa mʉa. Gãjerã mʉa masiroca Dios ĩ yirere goti ãmoa mʉa. Mʉa coriarã gãjerã oca mʉa masibitire bʉsi ãmoa mʉa. Gãjerãre rogoti ãmoa mʉa. Quena ña ito bajiro mʉa yija. Dise rʉyabeto mʉa yisotija, Diore tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉ waroca mʉa yija quena.
2 Corinthians 11:6 in Macuna 6 Queno bʉsi masibitibojagʉti Dios ocare queno masia yʉ. Ito bajiri ĩ ocare queno mʉare goti rẽtobucʉ yʉ. Coji meje yʉre tʉogoana ñari, “Queno Dios ocare masiami Pablo”, yi tʉoĩarãji mʉa yʉre.
2 Corinthians 12:1 in Macuna 1 Yʉmasi gaye yʉ bʉsijama, “Quenabea iti. Rocati bʉsiboja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajibojarocati mani Ʉjʉ yʉre ĩ ĩogore bʉsicʉja yʉ. Ito yicõri yʉ cãirojʉ ĩ gotire cʉni mʉare goticʉja yʉ.
2 Corinthians 12:7 in Macuna 7 Yʉ cãirojʉ Dios yʉre ĩ ĩocati quenarise ñacʉ. Ito bajiro ĩobojagʉti, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yʉ yire ãmobeami Dios. Ito bajiri yʉ ya rujʉ, yʉ ñarise cʉtiroca yiñi Dios. Jota iti juniro bajiro bajia iti yʉre. Yʉre iti ñaja ticõri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña mʉ”, yami Satanás yʉre.
Ephesians 1:17 in Macuna 17 Rẽtoro ñasagʉ ñami mani Jacʉ Dios. Ĩti ñami mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ. Ĩre senisotia yʉ, mʉare yiari. Ĩ gaye queno mʉa tʉo masitoni, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsisotia yʉ. Ito yicõri ĩre mʉa queno masitoni ĩre senisotia yʉ.
Ephesians 3:4 in Macuna 4 Yʉ ucare ticõri, “Gʉare cʉni goda ĩsiñi Cristo. Iti oca gãjerã ĩna masibitire, queno masiami Pablo”, yirãji mʉa yʉ ucare ticõri.
Philippians 3:15 in Macuna 15 Mani Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoana itire sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa mani. “Mani moaroti Dios ĩ cũrere jeoana mani”, yi tʉoĩarã ña mani. Ito bajibojarocati coriarã mʉa yʉ bajiro tʉoĩabeja, mʉa tʉo masibitire mʉa tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios.
2 Timothy 2:14 in Macuna 14 Mʉre yʉ gotirise ito gãna mʉcana tʉdi ĩna tʉoĩaroca yiya. Ado bajiro ĩnare mʉ gotire ãmoa yʉ: “Biyaro mʉa oca josarise jidicãtoni yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ñasabitire mʉa tʉoĩa jidicãja quena. Ñasabiti mʉa tʉoĩa bʉsija, ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉo wisarã yirãji mʉare tʉo coderã cʉni”, yiya ito gãnare.
2 Timothy 3:10 in Macuna 10 Ĩna robo bajigʉ meje ña Timoteo mʉáma. Masare yʉ riasorise gaye queno masia mʉ. “Ito bajiro ñasotigʉ ñami Pablo”, yʉre yi masia mʉ. “Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ ãmorise riti yi ãmoami Pablo”, yi masigʉ̃ja mʉ yʉre. “Masare ʉsirioro yigʉ meje, ĩnare ti maigʉ̃ ñami Pablo”, yʉre yigʉja mʉ. “Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti Dios oca masare riaso jidicãbisĩ Pablo”, yʉre yi masigʉ̃ja mʉ.
2 Timothy 3:16 in Macuna 16 Dios oca tuti ucagoana ĩna tʉoĩa rujeore meje ucayijarã ĩna. Ĩna tʉoĩarisejʉ Dios ĩ gotire riti ucayijarã. Ĩ oca tuti ña mani riasotiroti. Itire riasoticõri oca riojo ñasarise masia mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ cʉni”, yi masia mani. “Yʉ ñeñaro yirise jidicãcõri, queno ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masia mani. Ĩ ocare riasoticõri Dios ĩ ãmorise quenarise moa masia mani.
2 Timothy 4:2 in Macuna 2 Dios oca masare riaso ñasotiya. Masa ĩna tʉo ãmoja, ĩna tʉo ãmobeja cʉni oca ñasarise riaso jidicãbesa. “Ñeñaro yirã ña gʉa”, masa ĩna yi masitoni ĩnare riasoya. Ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmomenare goti quenoña. Dios oca masare riasocõri ĩna oca sẽoroca yiya. Coji Dios ocare ĩna tʉo masibitibojarocati ĩnare junisinibesa mʉ. Ʉsiriobicʉti ĩnare Dios oca riasosotiya.
Titus 3:8 in Macuna 8 Iti mʉre yʉ gotirise riojo gotia Tito yʉ mʉre. Ito bajiri ito gãna Diore tʉorʉ̃nʉrã adi ocare ĩnare mʉ cʉdi rotire ãmoa yʉ. Quenarise ña adi oca. Itire tʉorʉ̃nʉcõri, quenarise yi ãmorã yirãji ĩna. Iti oca mʉa cʉdija, quena ñaro yiroja mʉare. Ejabʉatĩñarise ña iti oca.
Hebrews 13:9 in Macuna 9 Gãjerã mʉare ricati ĩna riasoja, ito yicõri rʉore oca ĩna riasoja, queno ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja, Jesús ocare jidicãrã yirãji mʉa. Ado bajiro gotibojama coriarã: “Rẽore gayere mʉa babeja, mʉa ya ʉsina queno tʉoĩarã yirãji mʉa”, yibojama coriarã. Iti ocare tʉorʉ̃nʉbojarãre queno ejabisija ĩna tʉoĩabojarise. Ito bajiri iti gaye ĩna riasobojaja, tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Dios ĩ queno yire gaye mani tʉoĩaja, mani ya ʉsina queno ʉsi cʉtirã yirãji mani. Manire ti maicõri mani ya ʉsijʉ mani oca sẽoroca yami Dios.
2 Peter 1:5 in Macuna 5 Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari queno yi ñasotirʉja manire ĩja. Ito yicõri Dios ocare cʉni riasotirʉja manire.
2 Peter 3:18 in Macuna 18 Ado bajirojʉa mani yija quena. Bʉto bʉsa mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩre mani cʉdi masitoni, ĩ ocare riasotirʉja manire. Ĩti ñami manire masorʉ. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona ado bajiro ĩre bʉsitĩñarʉja manire: “Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ mami”, yitĩñarʉja manire. Itocõ ña.
2 John 1:9 in Macuna 9 Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉbicʉ, Dios robo bajiro ʉsi cʉtibiquĩji ĩocʉ̃. Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ama, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri Dios ĩ Macʉ robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ.