1 Corinthians 14:2 in Macuna 2 No gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsija, Diore rʉ̃cʉbʉogʉti yami, ito bajiro ĩ yija. Ito bajiro ĩ bʉsija, masa tʉomenaji ĩre. Ito bajiri ĩnare meje bʉsiguĩji ĩ. Diojʉare bʉsiguĩji. Ito bajiro ĩ bʉsija Espíritu Santo ejabʉarisena bʉsiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerã ĩna tʉoroti meje bʉsiguĩji ĩ.
Other Translations King James Version (KJV) For he that speaketh in an unknown tongue speaketh not unto men, but unto God: for no man understandeth him; howbeit in the spirit he speaketh mysteries.
American Standard Version (ASV) For he that speaketh in a tongue speaketh not unto men, but unto God; for no man understandeth; but in the spirit he speaketh mysteries.
Bible in Basic English (BBE) For he who makes use of tongues is not talking to men but to God; because no one has the sense of what he is saying; but in the Spirit he is talking of secret things.
Darby English Bible (DBY) For he that speaks with a tongue does not speak to men but to God: for no one hears; but in spirit he speaks mysteries.
World English Bible (WEB) For he who speaks in another language speaks not to men, but to God; for no one understands; but in the Spirit he speaks mysteries.
Young's Literal Translation (YLT) for he who is speaking in an `unknown' tongue -- to men he doth not speak, but to God, for no one doth hearken, and in spirit he doth speak secrets;
Cross Reference Matthew 13:11 in Macuna 11 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios.
Mark 4:11 in Macuna 11 Ito ĩna yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Jesús: —“Ado bajiro ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna masibitire mʉajʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãma Diore tʉorʉ̃nʉmena goti masiore oca tʉobojarãti tʉo masimenaji ĩna.
Mark 16:17 in Macuna 17 Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ti masirã yirãji mʉa. Ado bajiro yirã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri yʉ masirisena sʉoriti rʉ̃mʉ́are bucõarã yirãji ĩna. Ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsirã yirãji ĩna.
Acts 2:4 in Macuna 4 Ito yija, Diore riti tʉorʉ̃nʉjaro ĩna yirocʉ, Espíritu Santo quedi sãjayijʉ ĩnare. Itijʉnati ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsisʉoyijarã ĩna, Espíritu Santo ĩ rotiro bajiroti.
Acts 19:6 in Macuna 6 Ito yicõri Pablo ĩnare ãmo moa jeoroca, Espíritu Santo ĩnare quedi sãjayijʉ. Ito bajijare ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsiyijarã ĩna. Diore tʉocõri ĩ gotiro bajiroti gotiyijarã ĩna.
Acts 22:9 in Macuna 9 Iti busurise ticõri yʉ rãca wacana ʉcacã. Busurisere tibojarãti yʉre bʉsicacʉ oca tʉobiticã ĩna.
Romans 16:25 in Macuna 25 Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ĩ ocare queno mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yi masiguĩji Dios. Iti oca ña, Cristo masare ĩ masore gaye, yʉ riasorise. Cajerojʉti jane mejejʉ masare riasore meje ñayija iti.
1 Corinthians 2:7 in Macuna 7 Yʉ bʉsija, Dios ĩ masirisena bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, masa ĩna tʉo masiroti gaye ña iti. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Ado bajiro masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masicãñi Dios. Iti oca masa ĩna masibitire Dios ĩ masirisena masare riasoa yʉ.
1 Corinthians 2:10 in Macuna 10 Espíritu Santo manire queo sãcõri, “Quenarise queno yicãñi Dios”, yi mani tʉo masiroca yami Dios. Dise rʉyabeto masiami Espíritu Santo. Dios ĩ tʉoĩarise masi jeoami Espíritu Santo.
1 Corinthians 13:2 in Macuna 2 Diore goti ĩsiri masa ñabojarãti, ito yicõri goti rudire jeyaro masibojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Jeyaro tʉo masirã ñabojarãti, ito yicõri “ ‘Gʉ̃ta yucʉrire cʉ̃o rʉ̃gõña Dios mʉ’, yʉ yija, ñaro bajiroti cʉdiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa masirã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani.
1 Corinthians 14:9 in Macuna 9 Iti bajiroti bajia, gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsibojaja. Mʉa masibiti mʉa bʉsija tʉo masibiticõri, “Ito bajiro yireoni ña”, yi masimena yirãji gãjerã. Ito bajiro mʉa bʉsibojaja, mino bajiroti godacoaro yiroja.
1 Corinthians 14:16 in Macuna 16 Diore rʉ̃cʉbʉorã Espíritu Santona sʉoriti gãjerã ĩna tʉobiti riti mani bʉsibojaja, “Iti gaye bʉsirãji ĩna”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉobeja, mani rãca cocati Diore rʉ̃cʉbʉo masimenaji ĩna.
1 Corinthians 14:18 in Macuna 18 Mʉa rẽtoro gãjerã oca yʉ masibiti bʉsia yʉ. Ito bajiri, “Queno ya Dios mʉ. Yʉ masibiti oca ñabojareti yʉ bʉsiroca ya mʉ”, ya yʉ ĩre.
1 Corinthians 14:27 in Macuna 27 Gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsi ãmoja, jʉ̃arãona ʉdiarãonati mʉa bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji mʉa bʉsija quenaroja. Mʉa bʉsija bero gãji ĩ rogotija quena, gãjerã ĩna tʉotoni.
1 Corinthians 15:51 in Macuna 51 Gãjerã ĩna masibitire mʉare gotigʉ ya yʉ. Jeyaro meje godarã yirãji. Ito bajibojarocati mani sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ wasoarã yirãji mani.
Ephesians 3:3 in Macuna 3 “Judio masa meje ñarãre cʉni ti maicõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi yʉ tʉoĩa masiroca yiñi Dios yʉre. Iti rʉmʉjʉ iti ocare masibisijarã masa. Ito bajiri iti paperana jabeto mʉare gotisʉoa yʉ itire
Ephesians 6:19 in Macuna 19 Yʉre yiari cʉni Diore senisotiya. Dios oca yʉ gotiroca, Diore bʉsiya mʉa, ĩ oca queno yʉ goti masitoni. “Masa jeyarore maso ãmoguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Güibicʉti iti oca masare yʉ gotitoni yʉre yiari Diore bʉsiya mʉa.
Colossians 1:26 in Macuna 26 “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire gaye gotibisijʉ Dios maji jane mejejʉ. Ito bajiri mani riojʉa gãna iti ocare masibisijarã maji. Adi rʉmʉriama ĩ ñarã ñarocõti ĩ oca quenarise mani tʉo jedire ãmoguĩji ĩ. Ado bajiro bajia iti oca wanʉ quenarise. Tite. Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani rãcati ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ Cristo rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
Colossians 2:2 in Macuna 2 Mʉare yiari ito bajiro Diore seni ĩsisotia yʉ, mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽotoni. Sĩgʉ̃ ʉsi bajiro riti tʉoĩacõri mʉa gãmeri maitoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Ĩ ocare queno tʉo masicõri, “Riti ña iti. Jesucristo masoana ña gʉa”, yi mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti rʉmʉjʉ Jesucristo gaye ñarocõti goti jeobisijʉ Dios maji. Adi rʉmʉri ĩja ĩ goti jeobitire gotigʉ yami Dios manire. Cristo sĩgʉ̃ti ñami jeyaro tʉo masire rʉcogʉ. Dise rʉyabeto tʉo masigʉ̃ ñami ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja queno tʉo masirã ñarã yirãji mani cʉni.
1 Timothy 3:9 in Macuna 9 Iti rʉmʉjʉ Cristo oca masa ĩna masibitire queno ĩna tʉorʉ̃nʉja quena. Ito bajiro tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios ãmoro bajiro mani yijare ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani”, ĩna yija quena. Ito bajiro bajirã ñacõri Dios oca riasori masʉre ejabʉarã ĩna ñaja quena.
1 Timothy 3:16 in Macuna 16 Ñasarise ña Dios oca gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉbitibojarocati mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Ado bajiro bajia: Manire bajiro rujʉ cʉticõri adi sitajʉ wadiñi Cristo. Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro riti yisotiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñeñaro ĩ yire ma ĩre”, masa ĩna yiroca yiñi Espíritu Santo. Ángel mesa cʉni ĩre ti rʉ̃cʉbʉoyijarã. Co sita rʉyabeto ĩ ocare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri co sita rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã coriarã. Ito bajiro bajija bero ũmacʉ̃jʉ ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Itire mani tʉo masiroca yiñi Dios.
Revelation 10:7 in Macuna 7 Sʉsagʉ ángel jʉa ãmojeno ñagʉ̃ ĩ jutiroca, “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Jane mejejʉ masare iti gaye goti jeobisĩ ĩ maji. Ĩre goti ĩsiri masare riti gotiñi ĩ. Ĩnare ĩ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja ángel sʉsagʉ ĩ jutija, yiquĩ ĩ.