1 Corinthians 10 in Macuna

1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani ñicʉsabatiare ĩna wa masi jeditoni ide buerina ĩnare ĩoyijʉ Dios. Riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽa masi jediroca yiyijʉ Dios. Itire tʉoĩa ãcabojabesa mʉa.

2 Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ide buerire sʉya wayijarã ĩna. Ito yicõri riaca jajosa jẽayijarã ĩna. Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ĩre sʉya jediyijarã ĩna.

3 Ũmacʉ̃jʉ gaye maná wame cʉtirise Dios ĩ queore ba jediyijarã ĩna.

4 Ĩna idi catitoni gʉ̃tagã ide budiroca yiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tana sʉoriti meje catiyijarã ĩna. Cristo ĩnare tirʉ̃nʉjare catiyijarã ĩna. No ĩna waroti ĩnare tirʉ̃nʉsotiyijʉ Cristo.

5 Ito bajibojarocati ĩna jãjarã Diore cʉdibisijarã. Ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare wanʉbisijʉ Dios. Ito bajiri Diore ĩna cʉdibitire waja yucʉ manojʉ goda jediyijarã ĩna.

6 “ ‘Ito bajiro rẽtayijʉ ĩnare’, yi masibojarãti mani ñeñaro yi ãmoja, ito bajiroti rẽtaroja manire cʉni”, mani yi tʉo güija quena.

7 Ito bajiri ĩna meni rujeoana ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiro rʉ̃cʉbʉobesa mʉa. Jeyaro ĩnare bajigore gaye Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Ba rujiyijarã. Ito yicõri jiarise idiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorona basayijarã ĩna”, yi gotia Dios oca tuti.

8 Rocati romiare ĩna ajeado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri veintitrés mil ñarã co rʉmʉti goda jediyijarã ĩna.

9 “Mani ñeñaro yibojarocati manire waja senibiquĩji Dios”, yi mani ñicʉsabatia ĩna yibojado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri ãña ocana jãjarã godayijarã ĩna.

10 Diore ĩna bʉsitu ñado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ĩna yijare, sĩgʉ̃ ángel jãjarãre ĩ sĩa batetoni cõayijʉ Dios.

11 Jeyaro mani ñicʉsabatiare rẽtagore oca ña jedia Dios oca tutijʉ. Mani Jesús ĩ ejarotire tʉoĩa yurã, mani tiroti ña iti oca. Ĩnare bajiro ñeñaro mani yibititoni, Dios oca tutijʉ ña iti oca. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni.

12 No “Ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabojagʉti, ñeñaro yigʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ñeñaro yibe yirocʉ queno ĩ tʉoĩaja quena.

13 Manire riti mani ñeñaro yitoni meje ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mani riojʉa gãnare cʉni, masa jeyarore cʉni ʉsirioro yi codeami ĩ. Manire ĩ ʉsirioro yi codebojarocati, mani ñeñaro yibititoni Diore mani tʉorʉ̃nʉja, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. “Mʉa ñeñaro yibititoni mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiado bajiroti manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás bʉto ʉsirioro manire ñeñaro ĩ yi rotibojarocati, Diore mani tʉorʉ̃nʉja, itire mani ñemecʉtiroca yigʉ yiguĩji Dios manire. Mani ñeñaro yi ãmorise mani yibititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios.

14 Ito bajiri yʉ ñarã mʉa, ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉobesa mʉa.

15 Yʉ bʉsirisere tʉo masirã ña mʉa. “Riti gotiami Pablo”, yi tʉoĩarã ña mʉa.

16 “Queno ya Dios mʉ. Gʉa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉre mʉ Macʉ Cristore cõayija mʉ”, yicõri ʉyé ide bato idia mani. Itire tʉoĩarã, “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedia mani. Cristo ya rujʉre tʉoĩarã, najure bato ba mani. “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedicõri bato ba mani.

17 Jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Jesure tʉoĩarã najuro corona bato ba mani. Ito bajiro yicõri Cristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Ito bajiri jãjarã ñabojarãti co rujʉ robo bajiro bajirã ña mani.

18 Israel sita gãnare tʉoĩate mʉa. Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirona waibʉcʉ ri soerãji ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri ĩna soe ĩsirere barãji ĩna.

19 “Masa ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire. Ito yicõri, “Ĩna meni rujeorʉre waibʉcʉ ri ĩsire gaje waibʉcʉ ri rẽtoro ñasarise ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire.

20 Ado bajirojʉa mʉare yirocʉ ya yʉ: Diore masimena ĩna meni rujeorʉre ĩna ecaja, Diore ecarã meje yama ĩna. Rʉ̃mʉ́are ecarã yama ĩna. Ito bajiri ĩna rãca baba cʉticõri mʉa baja rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉorã bajiro yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yire ãmobea yʉ.

21 Rʉ̃mʉ́are mani cʉdija, Jesús mani Ʉjʉre cʉdirã meje ña mani. Ito bajiro mani yija, Jesure tʉoĩarã idisʉsare gaye ʉyé ide idibitirʉja manire. Ito yicõri Jesure tʉoĩarã basʉsare gaye babitirʉja manire.

22 “Yʉ ñarã ñabojarãti rʉ̃mʉ́re cʉdiama ĩna”, Jesús ĩ yi junisiniroca yibitirʉja manire. Ĩ rẽtoro masirã meje ña mani.

23 “Dios ĩ rẽobeja mani ãmoro bajiro mani yija quena”, yi tʉoĩama gãjerã. Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati ado bajirojʉa ya yʉama. Jeyaro mani yi ãmoro bajiro mani yibojarocati queno ejabʉabetoja manire. Mani ãmoro bajiro mani yija, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉorʉ̃nʉ jidicãroca yirã yirãji gajea mani.

24 Mani queno ñaroti gaye riti tʉoĩabitirʉja manire. Gãjerã ĩna queno ñatoni, ĩnare ejabʉarona tʉoĩarʉja manire. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbitijaro ĩna, yirona tʉoĩarʉja manire.

25 Waibʉcʉ ri ĩna ĩsirijʉ waja yicõri mʉa baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ecagore meje ñati adi?” yi seniĩabesa. Riojoti waja yicõri mʉa baja quena.

26 Adi sita gaye jeyaro Dios ĩ rujeore ña. Ito bajiri disejʉa rʉyabeto ĩ ye riti ña. Ĩ rujeore iti ñajare, mani baja quena.

27 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ meje ñagʉ̃, “Yʉ tʉ barã waya”, ĩ yija, ĩ ecaro bajiroti baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore meje ñati?” yi seniĩamenati baja quena.

28 Gãji itire ba güigʉ, “Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore ña adi”, ĩ yi goti masioja, babeja itire. Itire mʉa baja ticõri, ĩ tʉoĩarisejʉ tʉoĩa bʉjatobicʉ yiguĩji ĩ. “Ñeñaro yama ĩna”, yi tʉoĩacõri bʉjatobicʉ yuguĩji. Ito bajiri Jesure ĩ jidicãme yirona, babeja itire.

29 “Jeyaro waibʉcʉ ri mani baja quena ña”, yi tʉoĩabojarãti, “Iti gaye mani baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩarisere babitirʉja manire. Mʉa coriarã ado bajiro yirã yirãji gajea: “Itire baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩabojarocati, ¿itire ba jidicãgʉ̃ yigʉjada yʉ? yi tʉoĩarãji mʉa coriarã.

30 Gaje ado bajiro yirãji mʉa: Yʉ baroto riojʉa, “Queno ya Dios mʉ”, yʉ yibojarocati gãjerã, “Babitirʉja mʉare”, yi codebitirʉja ĩnare, yirãji mʉa.

31 Ado robojʉa bajia: No mani bariseti, mani idirise, mani moarise cʉni Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yirʉja manire.

32 Gãjerã ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibe yirona, quenarise riti yirʉja manire. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉrãre cʉni ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibitirʉja manire.

33 Yʉama ado bajiro tʉoĩa yʉ: Jeyaro yʉ yirise masa ĩna ti wanʉ jedire ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ti queno yʉ ñaroti gayere tʉoĩabea yʉ. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna queno ñaroti gayejʉare tʉoĩa yʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare Dios masore ãmoa yʉ.