Luke 11 in Achi

1 Cꞌo jun kꞌij ri Jesús cachꞌaꞌt rucꞌ ri Dios. Y echiriꞌ xuqꞌuis uꞌanic orar, jun chique rutijoꞌn xubiꞌij che: —Kajawal, cꞌutu la chike suꞌanic cakaꞌan orar, jelaꞌ pachaꞌ xuꞌan ri Juan cucꞌ rutijoꞌn —xchaꞌ.

2 Y ri Jesús xubiꞌij chique: —Echiriꞌ quixchꞌaꞌt rucꞌ ri Dios, utz jewaꞌ quibiꞌij: Kakaw Dios, Lal cꞌo la chilaꞌ chicaj, ¡lic chetaꞌmaxok nim ukꞌij ri biꞌ la! Peta la, takana la pakawiꞌ; chuꞌana cꞌu ri rajawal cꞌuꞌx la wara che ruwachulew, jelaꞌ pachaꞌ ri caꞌan chilaꞌ chicaj.

3 Yaꞌa co la wakꞌij ri kawa, ri cajawax chike ronoje kꞌij.

4 Cuyu co la kamac, jelaꞌ pachaꞌ riꞌoj cakacuy quimac conoje ri emacuninak chikij. Y maya co la luwar chike cojtzak pa mac; e lic chojcolobej la chwach ritzel winak —xchaꞌ.

5 Ecꞌu ri Jesús xubiꞌij tanchi chique: «We ta e laꞌ cꞌo junok chiwe, pa tiqꞌuil akꞌab queꞌec chirocho juna ramigo y jewaꞌ cubiꞌij che: “Wamigo, maꞌan co riꞌ canjal oxib nuwa chawe,

6 ma xcꞌun jun wamigo petinak naj y na jinta chi nuwa re cantzuku” cacha che.

7 »Ecꞌu rire cucꞌul lo uwach cꞌa pa ja, jewaꞌ cubiꞌij lo che: “Minachꞌichꞌaꞌ, ma ri puerta tzꞌapil chic y oj cotzꞌol chi cucꞌ ri walcꞌoꞌal. Na utz ta cꞌu riꞌ quinyactajic chaꞌ quiꞌnyaꞌa bi chawe” cachaꞌ.

8 »Cambiꞌij cꞌu riꞌin chiwe: Rachi tob na cayactaj ta lo che utoꞌic ri ramigo ruma camigos quib, pero cutoꞌo xa ruma ri ramigo lic na xrokꞌotaj ta utzꞌonoxic.

9 E uwariꞌche cambiꞌij riꞌin chiwe: Janipa ri cajawax chiwe, chitzꞌonoj che ri Dios y cayaꞌiꞌ chiwe; chitzucuj rucꞌ Rire janipa ri cajawax chiwe y quiriko; chichꞌaꞌbej Rire y quixucajmaj lok.

10 Ma china ri quel uchiꞌ che utzꞌonoxic, cucꞌul na; china ri cꞌo cutzucuj, curik na; y china ri cachꞌaw pan che ruchiꞌ ja, cajakiꞌ na lo che.

11 »¿Cꞌo neba juna achi chixoꞌl, we rucꞌajol cutzꞌonoj pam, cuya juna abaj che; o we cutzꞌonoj car, cuya juna cumatz che?

12 ¿O cꞌo neba juna achi we rucꞌajol cutzꞌonoj sakmolob che, cuya juna sinaꞌj che? ¡Na jinta junok!

13 Ecꞌu riꞌix tob xa ix ticawex na lic ta utz icꞌuꞌx, na rucꞌ ta cꞌu riꞌ, quirik uyaꞌic chomilaj tak sipanic chique riwalcꞌoꞌal. ¡Macꞌuwariꞌ ri Kakaw Dios cꞌo chilaꞌ chicaj cuya ne lo ri Santowilaj Ruxlabixel chique ri quetzꞌonow re!» xcha ri Jesús.

14 E xuꞌan waꞌ echiriꞌ ri Jesús caresaj bi jun itzel uxlabixel che jun achi meꞌturisam ruma ri itzel uxlabixel. Ecꞌuchiriꞌ elinak chubi ri itzel uxlabixel, rachi xujek cachꞌaꞌtic. Yey tak ri winak lic xcam canimaꞌ che waꞌ.

15 Pero e cꞌo jujun chique xquibiꞌij: «Rire queberesaj bi ri itzel uxlabixel ruma ruchukꞌab ri Beelzebú, ri cajawal ri itzel uxlabixel» xechaꞌ.

16 Y e cꞌo chi jujun xa re caquicꞌam upa ri Jesús, caquitzꞌonoj che cuꞌan juna cꞌutubal re chilaꞌ chicaj chaꞌ cakꞌalajinic we Rire takom lo ruma ri Dios.

17 Pero ri Jesús retaꞌam saꞌ ri caquichꞌobo; ruma cꞌu riꞌ, xubiꞌij chique: «We ri takanelab re juna tinamit quijachom quipa ruma quechꞌoꞌjin chiquiwach, riꞌ na canajtir ta ri quitakanic. Yey we ri ejekelel pa juna ja quijachom quipa ruma quechꞌoꞌjin chiquiwach, riꞌ na quetiquiꞌ ta chi utz.

18 Jecꞌuriꞌlaꞌ, we ta ri Satanás cucꞌ ri itzel uxlabixel caquijek quechꞌoꞌjin chiquiwach, ¿suꞌanic cꞌu riꞌ catiquiꞌ rutakanic? Cambiꞌij waꞌ ma ralak cabiꞌij alak riꞌin quebenuwesaj bi ri itzel uxlabixel ruma ruchukꞌab ri Beelzebú.

19 »We ta e riꞌ, ¿china cayaꞌw quichukꞌab riꞌ ri e tijoꞌn ralak chaꞌ quequesaj bi itzelilaj uxlabixel? ¿Rucꞌ nawi ruchukꞌab ritzel caquiꞌano? Tzꞌonoj cꞌu alak riꞌ chique ri e tijoꞌn alak we e uꞌanom riꞌ.

20 Pero we riꞌin quebenuwesaj bi ri itzel uxlabixel rucꞌ ruchukꞌab ri Dios, waꞌ e cꞌutubal re cꞌuninak chi rutakanic ri Dios chixoꞌlibal alak.

21 »We cꞌo juna achi lic cꞌo uchukꞌab y lic cꞌo uchapabal pukꞌab re cuchajij ri rocho, na jinta cꞌu cucꞌulumaj riꞌ rubitak re.

22 Noꞌj we xcꞌun lo junok chic más cꞌo uchukꞌab chwa ri rajaw ja, riꞌ cuchꞌij uchukꞌab, cumaj cꞌu che ri rajaw ja ri chapabal ri lic ucubam ucꞌuꞌx rucꞌ, cucꞌam bi ronoje rubitak re y cujach chique jujun chic.

23 Cambiꞌij cꞌu che alak: China ri na uꞌanom ta re wucꞌ riꞌin, riꞌ aj chꞌaꞌoj chwij. Yey china ri na catoꞌb ta wucꞌ riꞌin che quicꞌamic lo jujun chic, riꞌ e cuwulij wa chac canꞌano.

24 »Echiriꞌ juna itzelilaj uxlabixel quel bi rucꞌ juna ticawex, ri cuꞌano e casutin pa tak luwar catzꞌintzꞌotic re cutzucuj pa cajekiꞌ wi. Yey we na curik taj, cubiꞌij cꞌu chiribil rib: “Quintzelej pe chupa ri wocho, pa xinel lo wi” cachaꞌ.

25 Ecꞌuchiriꞌ coponic, cuꞌrika rachi pachaꞌ juna ja mesom upa y yijbital chi utz.

26 Queꞌec cꞌut, quebuꞌcꞌama chi lo wukub rach itzel uxlabixel más itzel quiwachlibal chwa rire; y conoje cꞌu riꞌ queboquic y quejekiꞌ chiriꞌ. Jecꞌuriꞌlaꞌ, rubinic rachi más cayojtaj chwa ri petinak lok» xcha ri Jesús.

27 Echiriꞌ cꞌa catajin ri Jesús che ubiꞌxiquil waꞌ, cꞌo jun ixok chiquixoꞌl ruqꞌuiyal winak lic co xchꞌawic, jewaꞌ xubiꞌij che: —Nim ukꞌij ralaxic rixok xyaꞌw e la chwachulew y xtzꞌumtisan e la —xchaꞌ.

28 Noꞌj ri Jesús xubiꞌij che: —Más nim quikꞌij calaxic ri quetaw re y quecojow re Rutzij Upixab ri Dios —xchaꞌ.

29 Echiriꞌ uqꞌuiyal winak catajin quimolotajic rucꞌ ri Jesús, rire xujek ubiꞌxiquil chique: «Ri ticawex re wakꞌij ora lic itzel quicꞌuꞌx, ma e caquitzꞌonoj canꞌan juna cꞌutubal re ruchukꞌab ri Dios chiquiwach. Noꞌj na cayaꞌtaj ta cꞌu waꞌ chique, ma xew cayaꞌtaj ri cꞌutubal xꞌaniꞌ ojertan rucꞌ ri Jonás.

30 Ma jelaꞌ pachaꞌ ri Jonás xoluꞌana jun cꞌutubal chiquiwach ri aj Nínive, jecꞌuriꞌlaꞌ Ralaxel Chiquixoꞌl Ticawex coluꞌana jun cꞌutubal chiquiwach ri ticawex re wakꞌij ora.

31 »Echiriꞌ copon ri kꞌij re kꞌatbal tzij, cayactaj lo ri reina re pa sur y cucoj quimac ri ticawex re wakꞌij ora. Ma rojertan lic naj petinak wi rire chaꞌ coluꞌxiquinaj runaꞌoj ri rey Salomón. Noꞌj ri ticawex re wakꞌij ora, cꞌo jun chiquixoꞌl más cꞌo uwach chwa ri Salomón, yey na queboc tane il che.

32 »Jecꞌulaꞌ ri winak aj Nínive re ojertan queyactaj chupa ri kꞌij re kꞌatbal tzij y caquicoj quimac ri ticawex re wakꞌij ora. Ma rique xquitzelej quitzij chwach ri Dios ruma ri tzijonic xuꞌan ri Jonás chiquiwach. Noꞌj ri ticawex re wakꞌij ora, cꞌo jun chiquixoꞌl más cꞌo uwach chwa ri Jonás, yey na queboc tane il che.

33 »Na jinta junok echiriꞌ cutzij juna akꞌ, queꞌrewaj lo chupa juna luwar pa na kꞌalaj ta wi. Na cuchꞌuk tane uwiꞌ rucꞌ juna mulul re pajbal; ri cuꞌan che, e cuya lo chupa rucꞌolibal chicaj chaꞌ jelaꞌ cutzij quiwiꞌ ri queboc bi.

34 »Ri kawach e pachaꞌ candil re ri kacuerpo, ma ruma waꞌ cojtzuꞌnic chaꞌ utz cojbinic. Jecꞌulaꞌ, we ri kawach lic utz uꞌanom, ronoje ri kacuerpo nojinak che kꞌijsak y cakil cꞌu ronoje chi utz. Noꞌj we ri kawach na utz taj, ronoje ri kacuerpo cꞌo pa kꞌekuꞌm.

35 »Lic cꞌu chajij ib alak; e mabiꞌij alak: “Oj cꞌo pa kꞌijsak”, yey na canaꞌbej ta alak pa kꞌekuꞌm cꞌo wi alak.

36 Noꞌj we pakatzij wi cꞌo chi alak pa kꞌijsak y na jinta chi re ri kꞌekuꞌm che alak, riꞌ ronoje cakꞌalajin chiwach alak jelaꞌ pachaꞌ juna candil cutzij ri be alak rucꞌ ruwonibal» xchaꞌ.

37 Ecꞌuchiriꞌ ri Jesús xuqꞌuis cacꞌutunic, xsiqꞌuix ruma jun fariseo chaꞌ queꞌwoꞌka chirocho. Ri Jesús xeꞌec, xoc cꞌu chupa ri ja y xtzꞌuyiꞌ chwa ri mexa.

38 Echiriꞌ xril waꞌ ri fariseo, lic xcam ranimaꞌ che ma na xuchꞌaj ta nabe rukꞌab jelaꞌ pachaꞌ caquiꞌan che ri quijoskꞌiquil ri fariseos.

39 Ecꞌu ri Kanimajawal jewaꞌ xubiꞌij che: —Ralak alak fariseos lic coc alak il che ri cachꞌaj alak chi utz ri rij ri vaso y ri lak pero na coc ta alak il che uchꞌajic rupa. Jecꞌuriꞌlaꞌ ralak lic coc alak il che ri joskꞌinic re ri cuerpo, pero lic nojinak ri animaꞌ alak che rayinic y che ri na utz taj.

40 »¡Lic na jinta cꞌana naꞌoj alak! Ri Jun xꞌanaw re ri quilitaj che ri cuerpo alak, ¿na e ta neba ri xꞌanaw re ri animaꞌ alak?

41 We pakatzij wi caꞌaj alak cuꞌan chom ri binic silabic alak chwach ri Kakaw, sipan alak chique ri nibaꞌib rucꞌ ri cꞌo ucꞌ alak.

42 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak fariseos! Lic coc alak il che jujun tzijpixab, ma caya alak che ri Dios ri diezmo re ri arweno, re ri ruda y re ronoje ichaj; noꞌj na caꞌan ta alak ri lic usucꞌ y na cꞌax ta canaꞌ alak ri Dios. Yey ri lic chirajawaxic wi e caꞌan alak ri usucꞌ y cꞌax canaꞌ alak ri Dios, junam rucꞌ ri caya alak ri diezmo alak.

43 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak fariseos, ri lic caꞌan nim che ib alak! Ma lic cucꞌul cꞌuꞌx alak ri catzꞌuyiꞌ alak pa tak sinagogas chupa ri tzꞌulibal que ri lic cꞌo quiwach y lic cucꞌul cꞌuꞌx alak ri cayaꞌ rutzil wach alak pa quilitaj wi alak.

44 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! Xa queb palaj alak, ma e quechꞌulaj alak ri winak rucꞌ ri cacꞌut alak. Pachaꞌ alak mukubal que animaꞌ na quilitaj taj; ecꞌu ri winak quebicꞌow puwiꞌ y na caquinaꞌbej taj rucꞌ waꞌ caquichꞌulaj quib» xchaꞌ.

45 Ecꞌuchiriꞌ, jun chique ri e aj cꞌutunel re ri tzijpixab jewaꞌ xubiꞌij che ri Jesús: —Lal tijonel, echiriꞌ cabiꞌij la waꞌ, oj jun riꞌoj cojyaj la —xchaꞌ.

46 Ri Jesús xubiꞌij: «¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab! Lic caꞌan alak cꞌax chique ri winak rucꞌ ri takanic alak. Ma wa takanic alak e pachaꞌ nimak tak ekaꞌn lic al y lic cꞌayew rucꞌaxic; quetak cꞌu alak ri winak chaꞌ caquekaj bi yey ralak na caꞌaj tane alak catoꞌb cꞌana alak rucꞌ waꞌ.

47 »¡Lic tokꞌoꞌ wach alak! Ma cayac alak chomilaj mukubal chique ri kꞌalajisanelab xecamisax cuma ri mam alak ojertan.

48 Rucꞌ ri caꞌan alak cakꞌalajisaj alak junam tzij alak cucꞌ ri mam alak. Ma rique na xquicꞌul ta ri e kꞌalajisanelab y xequicamisaj; jenelaꞌ ralak na cata ta alak ri quitzij tzꞌibital canok, tob cayijbaꞌ alak riꞌ ri quimukubal.

49 »E uwariꞌche ri Dios, ri lic cꞌo sakil naꞌoj rucꞌ, jewaꞌ cubiꞌij: “Quebenutak bi e kꞌalajisanelab y e takoꞌn chiquiwach wa ticawex. Y chique cꞌu waꞌ wa aj chac weꞌin, cꞌo ri quequicamisaj y cꞌo ri quequiternabej rucꞌ cꞌax” cacha ri Dios.

50 Ecꞌu uwariꞌche, ri alak ticawex re wakꞌij ora, pawiꞌ alak cꞌo wi ri quiquiqꞌuel ri kꞌalajisanelab ecamisam chwi lo ri jekebal re ruwachulew,

51 chwi lo rucamic ri Abel cꞌa chwa rucamic ri Zacarías, ri xcamisax chuxoꞌl raltar y ri Rocho Dios. Pakatzij wi cambiꞌij che alak, ri Dios cukꞌat tzij pawiꞌ alak ruma ri quicamic rique.

52 »¡Tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab! Ma alak latzꞌanel chique ri cacaj caquetaꞌmaj ri Kꞌijsak. Ewam alak rusucꞌ Rutzij Upixab ri Dios, jecꞌulaꞌ na coc ta alak pa ri Kꞌijsak yey na caya tane alak luwar chique ri winak queboquic» xchaꞌ.

53 Echiriꞌ ri Jesús catajin che ubiꞌxiquil waꞌ chique, raj cꞌutunel re ri tzijpixab y ri fariseos lic xpe coyowal chirij y xquijeko caquichapalaꞌ rucꞌ uqꞌuiyal tzꞌonobal.

54 Lic xquitij riꞌ che chaꞌ rire cubiꞌij ri na usucꞌ taj y rucꞌ waꞌ caquicoj umac.