Acts 7 in Achi

1 Ri cajawal raj chacunel pa Rocho Dios xutzꞌonoj che ri Esteban we katzij xubiꞌij waꞌ.

2 Ecꞌu rire xubiꞌij: «Alak achijab y alak nimak winak, chinta na pe alak. Ri Dios, ri Jun lic cꞌo unimal chomalil rucꞌ, xukꞌalajisaj rib chwach ri kakaw Abraham echiriꞌ rire cꞌo pa ri luwar re Mesopotamia, waꞌ e echiriꞌ cꞌamajaꞌ queꞌjekela pa ri tinamit Harán.

3 Xubiꞌij ri Dios che: “Chatelubi chupa ratinamit y chiquixoꞌl rawatz-achakꞌ; y jat cꞌu chwach rulew pa cancꞌut wi riꞌin chawe” xchaꞌ.

4 Ecꞌuchiriꞌ, xel bi ri Abraham chwach rulew que raj Caldea y xjekiꞌ pa ri tinamit Harán. Chwi cꞌu rucamic rukaw, xtak lo ruma ri Dios chupa wa luwar pa jekel wi alak woꞌora.

5 »Pero ri Dios na xuya tane che ri Abraham cuꞌan rajaw waꞌ wuꞌlew, tob tane xa pa cuya wi juna rakan. Noꞌj xubiꞌtisij cꞌu che tob ne rire caminak chic, waꞌ wuꞌlew cuꞌana na re y que ri ralcꞌoꞌal canok; yey echiriꞌ xbiꞌx waꞌ che ri Abraham, cꞌamajaꞌ ne cꞌo juna ralcꞌoꞌal.

6 Ecꞌu ri Dios xubiꞌij che ri Abraham: Tak rawalcꞌoꞌal canok quebeꞌjekela na pa jun ulew na culew taj. Y chiriꞌ cꞌu riꞌ caꞌaniꞌ nibaꞌib chique y queyaꞌiꞌ pa cꞌaxlaj chac cajib ciento junab cuma ri ticawex re ri tinamit pa quecꞌojiꞌ wi.

7 Pero In quinkꞌataw tzij paquiwi wa tinamit, ri caquiya pa cꞌaxlaj chac ri nutinamit. Tecꞌuchiriꞌ, ri nutinamit quebel lok y quetzelej lok y quinquilokꞌnimaj chupa wa luwar at cꞌo wi xchaꞌ.

8 »Ri Dios xuꞌan jun tzij rucꞌ ri Abraham, yey ri cꞌutubal re waꞌ wa tzij e ri retalil re circuncisión. E uwariꞌche ri Abraham xucoj ri retalil re circuncisión che rucꞌajol Isaac echiriꞌ xuqꞌuis wajxakib kꞌij ralaxic. Jecꞌulaꞌ xuꞌan ri Isaac che rucꞌajol Jacob. Y ri Jacob jelaꞌ xuꞌan chique ri cablajuj ucꞌajol, ri e kamam re ri katinamit.

9 »Ecꞌu rique xoc retzelal cꞌuꞌx pa canimaꞌ chirij ri quichakꞌ José. Ruma cꞌu riꞌ, xquicꞌayij bi chaꞌ cacꞌam bi Egipto. Pero ri Dios cꞌo rucꞌ ri José

10 y xresaj cꞌu chupa ronoje tak ri cꞌaxcꞌobic xicꞌow wi. Xuya unaꞌoj y xuꞌan che lic xucꞌul upuwach ri faraón, ri takanel re Egipto. Ma ri faraón xuya che ri José catakan puwi ri tinamit re Egipto y xuya pukꞌab rire ronoje rubitak re.

11 »Xpe cꞌu jun unimal numic chupa tak ronoje ri luwar re Egipto y re Canaán. Ruma cꞌu waꞌ xpe unimal cꞌaxcꞌobic paquiwi ri katiꞌ-kamam ma na jinta caquitijo.

12 »Echiriꞌ ri Jacob xunaꞌbej chilaꞌ Egipto cꞌo catijic, xebutak bi rucꞌajol chaꞌ queꞌquilokꞌo trigo chilaꞌ. Waꞌ e ri nabe benam xquiꞌan ri kamam chilaꞌ Egipto.

13 Ecꞌu che rucalaj quibenam, ri José xukꞌalajisaj rib chiquiwach ri ratzixelab. Jecꞌulaꞌ ri faraón xretaꞌmaj china tak ri e ratz-uchakꞌ ri José.

14 »Yey ri José xutak ucꞌamic rukaw Jacob y conoje ri e ratz-uchakꞌ. Ri cajlibal rique chi conoje e setenta y cinco.

15 Jecꞌulaꞌ xeꞌjekela ri Jacob pa ri tinamit Egipto. Chilaꞌ cꞌu riꞌ xcam wi rire y chilaꞌ xecam wi ri kamam.

16 Xcꞌam cꞌu bi ri quibakil pa ri tinamit Siquem y xeyaꞌ pa ri mukubal ulokꞌom can ri Abraham rucꞌ uqꞌuiyal puak chique ri ralcꞌoꞌal can ri Hamor, chilaꞌ Siquem.

17 »Yey ecꞌuchiriꞌ catajin roponic ri kꞌij echiriꞌ ri Dios cuꞌana na rubiꞌtisim che ri Abraham, tak ri ralcꞌoꞌal rire lic xeqꞌuiyar chilaꞌ Egipto.

18 Tecꞌuchiriꞌ, xyactaj jun chic rey chiriꞌ Egipto; ecꞌu rire na xretaꞌmaj ta uwach ri José.

19 Waꞌ wa rey xebusoc ri katinamit ojertan. Lic xebuya ri katiꞌ-kamam pa cꞌaxcꞌobic, ma xtakan che quecamisax ri quichꞌutiꞌk e alabo chaꞌ jelaꞌ na caqꞌuiyar ta quiwach ri katinamit.

20 »Chupa tak cꞌu riꞌ laꞌ la kꞌij xalax ri Moisés y e jun chomilaj acꞌa chwach ri Dios. Ecꞌu rire oxib icꞌ xchajix xa xeꞌlakꞌay pa rocho rukaw.

21 Pero echiriꞌ na utz ta chi quewax pa ja, xesax bi y xeꞌrikitaj lo ruma rumiꞌal ri faraón; y waꞌli xuqꞌuiyisaj y xuꞌan pachaꞌ ralab che.

22 Jecꞌulaꞌ, ri Moisés xtijox puwi ronoje ri naꞌoj que ri aj Egipto, y xuꞌana jun achi lic cꞌo uchukꞌab che janipa tak ri cubiꞌij y cuꞌano.

23 »Echiriꞌ xuqꞌuis cuarenta junab, xalax pa ranimaꞌ queꞌbina cucꞌ ri ratz-uchakꞌ, ri e aj Israel.

24 Y xril cꞌu riꞌ lic caꞌan cꞌax che jun chique ruma jun aj Egipto. Xutoꞌ cꞌu uwiꞌ ri ratz-uchakꞌ yey xucamisaj ri aj Egipto.

25 E xuchꞌob rire, tak ri ratz-uchakꞌ caquimaj usucꞌ e ruma rire queberesaj bi ri Dios paquikꞌab raj Egipto; noꞌj rique na je ta laꞌ ri xquimaj usucꞌ.

26 »Chucaꞌm kꞌij cꞌut xebuꞌrika caꞌib aj Israel quechꞌoꞌjin chiquiwach y xraj quebuya putzil chomal. Xubiꞌij cꞌu chique: “Achijab, ralak chakꞌ ib alak. ¿Suꞌchac cꞌu riꞌ caꞌan cꞌax che ib alak chiwach alak?” xchaꞌ.

27 »Ecꞌuchiriꞌ, ri jun ri cuꞌan cꞌax che ri ratz-uchakꞌ, xupakchiꞌij bi ri Moisés y xubiꞌij che: “¿China cojoyom e la re takanel y re aj kꞌatal tzij pakawi riꞌoj?

28 ¿Caꞌaj cami la riꞌ quincamisaj la riꞌin jelaꞌ pachaꞌ xꞌan la iwir echiriꞌ xcamisaj la ri aj Egipto?” xchaꞌ.

29 »Echiriꞌ xuta waꞌ wa chꞌaꞌtem, ri Moisés asu xanimaj bi, xeꞌjekela pa ri luwar re Madián, tob rire na aj ta chilaꞌ. Yey chilaꞌ xebalax caꞌib ucꞌajol.

30 »Icꞌowinak chi cꞌu cuarenta junab cꞌo chilaꞌ echiriꞌ xwinakir jun ángel chwach chupa rurepebal akꞌ cꞌo che jumocaj xuluquej pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, chunakaj ri juyub Sinaí.

31 Echiriꞌ xril waꞌ ri Moisés, lic xcam ranimaꞌ che ri catajin ucꞌutic chwach. Yey echiriꞌ xkib che rilic chi utz, xuta rukul ri Dios, jewaꞌ xubiꞌij che:

32 “In ri Dios que ramam ojertan, waꞌ e ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob” xchaꞌ. »Ecꞌu ri Moisés xujek cabirbotic y ruma xiꞌin ib na xutzuꞌ ta chi ri jumocaj xuluquej.

33 »Ecꞌu ri Dios xubiꞌij che: “Chajolo raxajab che rawakan ma wa luwar pa at cꞌo wi lic santo.

34 Pakatzij wi riꞌin wilom lic eyaꞌtal pa cꞌaxcꞌobic ri nutinamit e cꞌo Egipto, yey nutom lic quetunanic. E uwariꞌche in petinak re quebeꞌnuwesaj lok. Ecꞌu woꞌora chatpetok; ma catintak bi Egipto” xchaꞌ.

35 »Ecꞌu Moisés riꞌ waꞌ, ri xcꞌak bi ukꞌij echiriꞌ xbiꞌx che: “¿China cojoyom e la re takanel y re aj kꞌatal tzij pakawi riꞌoj?” Na rucꞌ ta cꞌu riꞌ, e ri Moisés ri xtak bi ruma ri Dios re cuꞌana quitakanel rutinamit y re queberesaj ri tinamit paquikꞌab raj Egipto. Xtak cꞌu che cuꞌan waꞌ ruma ri ángel, ri xwinakir chwach pa ri jumocaj xuluquej.

36 E Moisés riꞌ waꞌ, ri xeberesaj lo rutinamit ri Dios Egipto y lic xuꞌan milagros y tak cꞌutubal re ruchukꞌab ri Dios pa ri tinamit Egipto, chupa ri Mar Rojo y chupa ri cuarenta junab xebin pa ri luwar catzꞌintzꞌotic.

37 »Ecꞌu Moisés riꞌ waꞌ, ri xbiꞌn chique raj Israel: E ri Dios Kajawxel cuyac na lo chiquixoꞌl ri katinamit Israel jun Kꞌalajisanel jelaꞌ pachaꞌ riꞌin. Ecꞌu chita janipa ri cubiꞌij Rire chiwe xchaꞌ.

38 »E Moisés riꞌ waꞌ, ri xcꞌojiꞌ chiquiwach ri tinamit echiriꞌ quimolom quib pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, y e xesan uchiꞌ ri ángel chiquiwa ri katiꞌ-kamam echiriꞌ xchꞌaꞌt rucꞌ chwi ri juyub Sinaí. Yey e rire ri xcꞌuluw tak ri chꞌaꞌtem re cꞌaslemal chaꞌ cukꞌatisaj lo chikawach riꞌoj.

39 »Pero ri katiꞌ-kamam na xcaj taj caquicoj utzij; ri xquiꞌano e xquicꞌak bi ukꞌij y e xchꞌaw quicꞌuꞌx che ri quetzelej tanchi Egipto.

40 Yey xquibiꞌij ne che ri Aarón: “Cheꞌana la katiox chaꞌ quenabej bi chikawach; ma wa Moisés, ri xesan lo keꞌoj chwach rulew re Egipto, na ketaꞌam taj saꞌ ri xucꞌulumaj.”

41 Ecꞌuchiriꞌ, xquiꞌan jun tiox ucꞌaxwach toro. Xequicamisaj cꞌu awaj re quikasaꞌn chwach wa tiox y xquiꞌan nimakꞌij chupa rubiꞌ ri tiox, ri xa xquiꞌan rucꞌ ri quikꞌab.

42 »Ecꞌu ri Dios xebuya can che ulokꞌnimaxic quikꞌij ronoje ri cꞌo che ruwa caj. Xquiꞌan cꞌut jelaꞌ pachaꞌ ri ubiꞌim ri Dios chupa ri tzꞌibital can cuma ri kꞌalajisanelab: Riꞌix ix aj Israel, echiriꞌ xebicamisaj chicop re kasaꞌn chupa ri cuarenta junab xixbin pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, ¿xilokꞌnimaj neba nukꞌij riꞌin rucꞌ waꞌ?

43 Na xiꞌan taj, ma e ne xitelej ri rocho ri tiox Moloc ubiꞌ y ri chꞌumil re ri tiox iweꞌix, Renfán ubiꞌ. Waꞌ e quicꞌaxwach tak ri tiox xebiꞌano re quilokꞌnimaj quikꞌij. Ruma cꞌu laꞌ quixintak bi cꞌa chwach pana ri tinamit Babilonia cachaꞌ.

44 »Echiriꞌ ri katiꞌ-kamam xebin pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, cꞌo cucꞌ rique ri jun Rocho Dios xa caquiric, waꞌ e cꞌutubal re cꞌo ri Dios cucꞌ. Yey rique xquiꞌan wa jun Rocho Dios jelaꞌ pachaꞌ ri xtakan ri Dios che ri Moisés, e lic pachaꞌ ruꞌaniquil rilom chi rire.

45 Ecꞌu ri katiꞌ-kamam xquiya can wa Rocho Dios (ri xa caquiric) paquikꞌab ri calcꞌoꞌal rique. Y wa calcꞌoꞌal xquicꞌam bi waꞌ echiriꞌ xeboc rucꞌ ri Josué chupa ri ulew que ri na e ta aj Israel, ri xebesax bi ruma ri Dios chaꞌ waꞌ wuꞌlew cacanaj can paquikꞌab rutinamit Rire. Ecꞌu waꞌ wa Rocho Dios xcꞌojiꞌ cucꞌ rutinamit ri Dios cꞌa chupa tak ri kꞌij re ri rey David.

46 »Ecꞌu ri David lic cꞌo rutoꞌbal ri Dios rucꞌ. Rire xutzꞌonoj cꞌut cayaꞌtaj che cuyac jun cꞌacꞌ Rocho ri Dios chaꞌ tak ri ralcꞌoꞌal can ri Jacob caquilokꞌnimaj ukꞌij ri Dios chiriꞌ.

47 Noꞌj e ri Salomón ri xyacaw waꞌ wa Rocho Dios;

48 tob ri Dios Kajawxel na xew ta cajekiꞌ pa tak ja ꞌanatal xa cuma ticawex, pachaꞌ ri cubiꞌij ri jun kꞌalajisanel:

49 “Ruwa caj e nutzꞌulibal re takanic, yey ruwachulew e utacꞌalibal ri wakan. ¿Saꞌ cꞌu riꞌ ri ja quiyac chwe?” cacha ri Kajawal. “¿O pachawi cꞌowi ri luwar pa quinuxlan wi?

50 ¿Na e ta neba ri nukꞌab ꞌanayom ronoje waꞌ wa cꞌolic?” cachaꞌ.

51 »Ecꞌu ralak lic na jinta cꞌo cata alak. Ri cꞌuꞌx alak y ri tanibal alak e pachaꞌ que ri winak na jinta ri Dios cucꞌ, ma na caꞌaj ta alak cacoj alak utzij. Ralak alak pachaꞌ ri chuꞌkaw alak ojertan, ma lic na caꞌaj ta alak cata alak ri cubiꞌij ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios che alak.

52 ¿China junok chique ri kꞌalajisanelab na xternabex ta rucꞌ cꞌax cuma ri chuꞌkaw alak ojertan? Ma rique e xecamisan que ri xetzijon lo puwi rucꞌutunic ri Jun lic jusucꞌ. Yey echiriꞌ xcꞌun Rire, ralak xcꞌayij alak y xcamisaj alak.

53 Ralak xcꞌul alak Rutzij Upixab ri Dios cuma tak ri ángeles, noꞌj na xtakej ta alak janipa ri cubiꞌij wa Tzij Pixab» xcha ri Esteban.

54 Echiriꞌ xquita ri xubiꞌij ri Esteban, lic xpe coyowal y xquijek cakichꞌichꞌ ruwi queꞌ chirij rire.

55 Pero ri Esteban lic cꞌo ruchukꞌab ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios rucꞌ; xtzuꞌn cꞌu pana chicaj y xril runimal uchomalil ri Dios yey xrilo ri Jesús cꞌo puwiquikꞌab ri Dios.

56 Xubiꞌij cꞌu rire: «¡Riꞌin canwilo jakal ruwa caj y canwil pana Ralaxel Chiquixoꞌl Ticawex cꞌo puwiquikꞌab ri Dios!» xchaꞌ.

57 Ecꞌuchiriꞌ, ri winak xquijeko lic quesiqꞌuinic, xquitzꞌapij ri quixiquin y xa jumul xebec conoje chirij ri Esteban.

58 Xquesaj cꞌu bi chupa ri tinamit y xquijeko caquiꞌan paꞌbaj. Y ri xquimol quib chirij, xquiya can ri quikꞌuꞌ che jun ala Saulo rubiꞌ chaꞌ cuchajij waꞌ chique.

59 Ecꞌuchiriꞌ quetajin che uꞌanic paꞌbaj ri Esteban, rire xuchꞌaꞌbej ri Kanimajawal, jewaꞌ xubiꞌij: «Wajawal Jesús, cꞌama la ri wanimaꞌ» xchaꞌ.

60 Tecꞌuchiriꞌ, xuxucubaꞌ rib y co xsiqꞌuinic: «Kajawal, cuyu la quimac che wa quetajin che uꞌanic» xchaꞌ. Y rucꞌ waꞌ, xcamic.